2021 06 25
Penktadienį Finansų ministrė Gintarė Skaistė nuotoliniu būdu susitiko su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) prezidente Odile Renaud-Basso ir artėjant metiniam ERPB valdytojų tarybos susitikimui aptarė Banko pagalbą šalims COVID-19 pandemijos metu, institucijos tikslus klimato kaitos srityje, geografinės ERPB veiklos plėtros perspektyvas, taip pat rengiamos naujos Banko strategijos Lietuvai projektą bei tolesnio bendradarbiavimo galimybes. Diskutuojant apie ERPB darbotvarkės aktualijas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos šią savaitę patvirtintą ekonominių sankcijų paketą, aptarta ir tolesnė Banko veikla Baltarusijoje.
Artimiausiu metu planuojamoje patvirtinti ERPB strategijoje Lietuvai naujam laikotarpiui – 2021-2026 m., pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos ekonomikos žalinimui ir žinių ekonomikos skatinimui – inovacijoms, skaitmeninimui ir kapitalo rinkų plėtrai. ERPB taip pat dėmesį skirs ir privataus sektoriaus atsigavimo po COVID-19 krizės skatinimui.
„Strategijoje numatytos kryptys atitinka Vyriausybės ir ES prioritetus ir sukuria pagrindą tęsti produktyvų bendradarbiavimą su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, remiantis jau sukaupta patirtimi ir įdirbiu tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuje. Naujoji ERPB strategija Lietuvai turėtų sudaryti prielaidas prisidėti prie šalies ūkio tvaraus augimo po pandeminio sukrėtimo bei ekonomikos transformavimo žalesnės, išmanesnės šalies link“, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Susitikimo metu taip pat aptarta ir Banko veikla Baltarusijoje ir galimi tolesni institucijos žingsniai, atsispiriant nuo birželio 24 d. ES patvirtintų sektorinių ekonominių sankcijų.
„Vertinant įvykius, kurių liudininkais esame ir atsižvelgiant į ES priimtas ekonomines sankcijas, raginu ERPB imtis griežtesnių veiksmų prieš Baltarusijos režimą – stabdyti išmokėjimus vykdomiems projektams ir nepradėti jokių naujų projektų šalyje. Esama situacija kelia reputacines rizikas ir pačiam bankui, todėl griežti veiksmai – būtini“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.
Ministrė pabrėžė, kad nors Lietuva ir vertina ERPB veiksmus nuo 2020 m. spalio sustiprinti projektų vertinimą Baltarusijoje ir riboti institucijos veiklą šalyje, tačiau po praėjusį mėnesį Baltarusijos neteisėtai nutupdyto keleivinio lėktuvo bei tęsiantis režimo represijoms prieš opozicijos atstovus, turėtų būti atkreipiamas dėmesys į Banko politinį mandatą – vykdyti veiklą šalyse, kurios yra ištikimos daugpartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principams ir taiko juos praktikoje.
Primename, jog Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. The European Bank for Reconstruction and Development, toliau – ERPB) – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 69 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas, savo veiklą vykdantis 37 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse.
Nuo 1992 m. Bankas mūsų šalyje iš viso yra investavęs į 102 projektus, investicijos iš viso viršija 1 mlrd. eurų. 2020 m. ERPB Lietuvoje investavo 116 mln. eurų.
ERPB veiklos tikslas – skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse.
