2021 07 01
Ketvirtadienį finansų ministrė Gintarė Skaistė nuotoliniu būdu dalyvavo metiniame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos susitikime, kuriame vyko diskusija apie Banko vaidmenį padedant šalims popandeminiu laikotarpiu, institucijos tikslus kovos su klimato kaita srityje ir geografinės ERPB plėtros perspektyvas. Ministrė susitikimo metu atkreipė dėmesį į situaciją Baltarusijoje ir pabrėžė būtinybę riboti Banko veiklą šalyje.
Diskusijos metu finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, jog pandemija išryškino būtinybę stiprinti ekonomikas per atsparumo, tvarumo ir socialinės įtraukties aspektus, o šiuo sudėtingu metu Bankas pademonstravo galimybes greitai adaptuotis ir įrodė esantis patikimas partneris.
„Pandemijos akivaizdoje ERPB investicijos yra ypatingai svarbios, siekiant sumažinti neigiamus sukrėtimo padarinius šalių ekonomikoms ir visuomenėms. Pozityviai vertinu Banko pastangas prisitaikyti prie naujų aplinkybių šiuo neapibrėžtumo kupinu laikotarpiu ir padėti šalims susidoroti su visų bendru iššūkiu“, – teigė Gintarė Skaistė.
Plenarinės sesijos metu valdytojai diskutavo, kad nors dėl pandemijos ERPB regiono augimas ženkliai sulėtėjo – nuo 2,6 proc. 2019 m. iki – 2,1 proc. 2020 m., – Banko atsakas į pandemiją buvo greitas ir ryžtingas, įgyvendinant „Solidarumo pakete“ numatytas priemones ir veiklos šalyse investuojant rekordiškai dideles sumas – 2020 m. investuota 11 mlrd. eurų į 411 projektų, dar 10 mlrd. eurų planuojama investuoti iki 2021 m. pabaigos. Lietuvoje 2020 m. ERPB investavo 116 mln. eurų į 9 projektus.
Tuo pačiu pažymėta, jog Bankas ir toliau prisidės prie tvarios ekonomikos kūrimo veiklos šalyse ir didelį dėmesį skirs skaitmenizacijos bei technologinės transformacijos spartinimui šalyse.
Siekiant įgyvendinti pernai patvirtintą ERPB veiklos strategiją 2021-2025 m. laikotarpiui ir prisidėti prie klimato kaitos suvaldymo, susitikimo metu valdytojai patvirtino Banko klimato kaitos ambiciją – iki 2022 m. pabaigos visa ERPB veikla turės būti visiškai suderinta su Paryžiaus susitarimo tikslais, o žaliųjų finansų dalis banko veikloje iki 2025 m. turės sudaryti mažiausiai 50 proc.
„Palaikome banko užsibrėžtą kryptį – padėti šalims transformuoti ekonomikas į žalias, žiniomis ir inovacijomis paremtas. Tikiu, kad ERPB klimato kaitos ambicija, numatyti tvarūs ir nuoseklūs žingsniai suteikia Bankui aiškų mandatą ir reikšmingai prisidės tiek prie šalių nacionalinių klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, tiek ir prie bendros ES lygmens kovos su klimato kaita ambicijos pasiekimo“, – teigė finansų ministrė.
Susitikimo metu finansų ministrė taip pat atkreipė dėmesį į ERPB politinį mandatą ir paragino banką imtis griežtesnių veiksmų prieš ES ekonominių sankcijų sulaukusį Baltarusijos režimą – stabdyti išmokėjimus vykdomiems projektams ir nepradėti jokių naujų projektų šalyje.
„ERPB vykdo operacijas šalyse, kurios yra įsipareigojusios taikyti daugiapartinės demokratijos, pliuralizmo ir rinkos ekonomikos principus. Akivaizdu, kad banko veiklos tęsimas Baltarusijoje kelia reikšmingą reputacinę ir politinę riziką. Raginu Banką imtis griežtesnių sprendimų ir suspenduoti visas operacijas šalyje“, – sakė G. Skaistė.
Papildomai:
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (angl. The European Bank for Reconstruction and Development, ERPB) – tarptautinė finansų institucija, įsteigta 1991 m. Banko narėmis yra 69 valstybės ir dvi tarptautinės institucijos – Europos Komisija (EK) ir Europos investicijų bankas, savo veiklą vykdantis 37 Vidurio ir Rytų Europos bei Pietų ir Rytų Viduržemio regiono valstybėse.
Nuo 1992 m. Bankas mūsų šalyje iš viso yra investavęs į 102 projektus, investicijos iš viso viršija 1 mlrd. eurų. ERPB per pastaruosius kelis metus Lietuvoje įgyvendino rizikos kapitalo finansines priemones, energijos vartojimo efektyvumo projektus, tokius kaip daugiabučių namų modernizavimas, taip pat investavo į žaliąsias obligacijas, į inovatyvų ir į eksportą orientuotą Lietuvos verslą, mūsų šalies finansinių technologijų įmones.
ERPB veiklos tikslas – skatinti ekonomines reformas, kurios paspartina valstybių perėjimą prie atviros ir demokratiškos rinkos ekonomikos. Bankas finansuoja projektus žemės ūkio, energijos vartojimo efektyvumo, finansų įstaigų, gamybos, vietinės aplinkosaugos infrastruktūros, gamtos išteklių, energetikos, nuosavybės, turizmo, mažų ir vidutinių įmonių, telekomunikacijų, informacinių technologijų, žiniasklaidos ir transporto srityse.
