2021 10 20
Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtai 2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programai, kurioje identifikuotos esminės teisingumo srities problemos ir iššūkiai bei numatytos priemonės, leisiančios didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą. Ši programa atliepia ir 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano teisingumo srities strateginius tikslus ir uždavinius.
„Turime ne tik imtis iniciatyvos spręsti įsisenėjusias teisingumo srities problemas, bet ir žengti koja kojon su nuolatos besikeičiančiais technologiniais sprendimais, visuomenės poreikiais, todėl privalome išsigryninti ir įvardinti esamus iššūkius bei numatyti būtinus kompleksinius įrankius, paremtus ekspertiniais tyrimais ir praktinėmis įžvalgomis. Plėtros programa – tai teisingumo sistemos efektyvinimo vizija artimiausiam dešimtmečiui, tačiau jau dabar ėmėmės iniciatyvų įgyvendinti tam tikras priemones, kad pokyčiai teismų sistemoje, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, vartotojų apsaugos politikoje, bausmių vykdymo sistemoje visuomenę pasiektų kuo greičiau”, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Artimiausiu metu Teisingumo ministerija numato parengti detalius pažangos priemonių aprašymus, numatyti jų poveikio veiksmus, kriterijus, laiko ir finansines dimensijas.
E. Dobrovolskos iniciatyva, šios programos priemonės yra aptartos ir su NVO atstovais bei kitais socialiniais partneriais. Programos projektas taip pat suderintas su Nacionalinio pažangos plano horizontaliųjų principų koordinatoriais bei Nacionalinės darbotvarkės kovai su korupcija koordinatore Specialiųjų tyrimų tarnyba, Finansų ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
Plėtros programos projektą rengusią darbo grupę sudarė Teisingumo, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Generalinės prokuratūros, Nacionalinės teismų administracijos, Lietuvos advokatūros, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos bei Kalėjimų departamento atstovai.
Programoje atskleidžiamos esminės teisingumo sistemos problemos, kurioms spręsti bus naudojamos pažangos lėšos:
• nepakankamai efektyviai organizuojama ir nepakankamai besikeičiančius visuomenės poreikius atliepianti teismų veikla;
• nepakankamai kokybiška ir nepagrįsta įrodymais teisėkūra;
• ne itin kokybiškos teisinės paslaugos ir nepakankamai efektyvi teisių apsauga;
• silpniau nei daugumoje kitų ES valstybių užtikrinama vartotojų apsauga;
• Lietuvoje taikoma baudžiamoji politika orientuota į griežtą baudimą;
• bausmių vykdymo sistema neskatina nuteistųjų keisti kriminalinio pobūdžio įpročių.
Teisingumo ministerija jau šiuo metu ėmėsi iniciatyvos įgyvendinti įvairias teisėkūros iniciatyvas, reguliacinius mechanizmus, padėsiančius kuo operatyviau spręsti įsisenėjusias problemas.
Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė yra identifikavusi šios srities iššūkius, tarp kurių ir esamo finansavimo skyrimo modelio nesusiejimas su teismų, kaip nepriklausomų valdžios institucijų, teisiniu statusu ir poreikiais, taip pat didėjantis žmogiškųjų išteklių trūkumas teismuose.
Siekiant efektyvinti teismų veiklą, Teisingumo ministerija rengia įstatymų pakeitimo projektus, kuriais norima tam tikras teismų vykdomas funkcijas, nesant teisinio ginčo, perduoti kitoms kompetentingoms institucijoms – notarams, antstoliams. Tokiu būdu tikimasi ne tik sumažinti teismų darbo krūvius, bet ir supaprastinti atitinkamų klausimų nagrinėjimo tvarką, padaryti ją patogesnę, greitesnę ir efektyvesnę. Be to, Seime bus svarstomi įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą.
Numatomos ir priemonės, užtikrinančios veiksmingesnį informacinių technologijų taikymą teismų veikloje. Rengiami teisingumo ministro įsakymų pakeitimai, kuriais bus reglamentuota nuotoliniu būdu vykstančių teismo posėdžių viešumo užtikrinimo tvarka, o bendradarbiaujant su teismų savivaldos atstovais, siekiama rasti techninius, organizacinius ir teisinius sprendimus, kurie ne tik visapusiškai užtikrintų teismo posėdžių viešumo principo įgyvendinimą, bet ir leistų apsaugoti proceso dalyvių privatų gyvenimą bei asmens duomenis.
Didelis dėmesys programoje skiriamas ir kokybiškų teisinių paslaugų plėtrai ir prieinamumui.
Šioje srityje taip pat jau pradėtos įgyvendinti priemonės, leisiančios greičiau pasiekti teigiamų pokyčių: artimiausiu metu numatoma baigti informacinės sistemos TEISIS integracijos darbus, kuri leis plačiau pasinaudoti galimybėmis gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą interaktyviomis priemonėmis, taip pat padės užtikrinti efektyvų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimą. Kartu ši priemonė prisidės prie visuomenės teisinio švietimo plėtros, leis elektroninėje erdvėje operatyviai gauti aktualią teisinę informaciją, pateikti atsiliepimus apie suteiktas paslaugas.
Efektyvumo leis pasiekti ir Teisingumo ministerijos užsakymu STRATA pradėtas vykdyti tyrimas „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumo ir kokybės įvertinimo studija“, kuria siekiama įvertinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemą ir gauti pasiūlymus bei rekomendacijas dėl tobulinimo krypčių.
Siekiant nuosekliai įgyvendinti strateginį tikslą – priartinti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų užmokestį prie kaimyninių valstybių praktikos, parengtas LRV nutarimo projektas, kuriuo numatoma didinti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, užmokestį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. Be to, advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą, bus aprūpinti nauja kompiuterine įranga.
2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programoje numatytos priemonės ir vartotojų teisių apsaugos srityje.
Pastaraisiais metais nuolat didėjant gaunamų vartotojų kreipimųsi skaičiui, numatoma daugiau dėmesio skirti VVTAT žmogiškųjų išteklių užtikrinimui, papildomų pareigybių steigimui. Numatytos priemonės, padėsiančios kovoti su pažeidimais elektroninėje erdvėje, nesąžininga komercine veikla ir klaidinančia reklama, užtikrinančios teisinio švietimo plėtrą vartotojų apsaugos klausimais.
Ministerijos iniciatyva jau priimtos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisos, kuriomis siekiama iš dalies spręsti problemas, identifikuotas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo ir vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolės srityse. Nustatomas išankstinis vartojimo sutarčių nagrinėjimas dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo, taip pat verslininkai skatinami kuo anksčiau taikiai išspręsti ginčus su vartotojais.
Taip pat Plėtros programa atspindi duomenų apsaugos, bausmių vykdymo politikos, baudžiamosios politikos, teisėkūros iššūkius bei numato priemones, poveikio kryptis jiems spręsti.
2021–2030 m. teisingumo sistemos plėtros programos priemones įgyvendins Teisingumo ministerija, jai pavaldžios įstaigos, taip pat Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos teismai, Generalinė prokuratūra.
