Vasara, saulė, gamta, skersvėjis pro pravirus namų langus, vėsa iš automobilio kondicionieriaus, atrodytų, skamba kaip eilutė iš pasakos. Nors, kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, vasarą sergamumas įvairiomis infekcinėmis ir virusinėmis ligomis sumažėja, jis – neišnyksta. Tad kokios grėsmės mus supa šiltuoju metų laiku ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Kondicionierius nėra nekaltas
Kaip pasakoja Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytoja-pulmonologė Daiva Jurelevičienė, kiekvieno mūsų nosiaryklėje nuolatos, nepriklausomai nuo sezono, yra įvairiausių patogeninių mikroorganizmų, bakterijų, kurie gali konvertuotis į nepageidaujamas ligas net ir šiltuoju metu laiku. Tiesa, gynybiniai plaučių mechanizmai neleidžia atsirasti rimtesnėms peršalimo ligoms ar net plaučių uždegimui.
„Atšilus orams, kondicionierius vis dažniau tampa nepakeičiamu prietaisu namie ar darbe. Neteisingai jį naudojant galima susirgti peršalimo ligomis. Svarbu, kad prietaisas nebūtų nukreiptas į žmones, nebūtų nustatyta per žema temperatūra. Lauko ir vidaus temperatūros skirtumas neturėtų būti didesnis nei šeši laipsniai, o patalpos – ne žemesnė kaip 18 laipsnių Celsijaus“, – dalijasi D.Jurelevičienė. Ji taip pat pažymi, jog skersvėjis nėra toks pavojingas, nebent susidaranti oro srovė pasiekia suprakaitavusius asmenis, vaikus iki 5 m. amžiaus arba vyresnius nei 65 m. žmones, kuriems jis gali būti pavojingesnis.
Gresiančios ligos
Vis dėlto pasitaiko, kad nelaukta liga visgi neaplenkia net ir vasarą. „Visa, ką mes įpratę vadinti peršalimu, paprastai yra virusinė infekcija. Ji gali komplikuotis į bakterinę infekciją. Todėl svarbus imunitetas, geriausiai suformuotas paties žmogaus per teigiamus sveikatai įpročius. Atsiradus simptomams, tikslinga laikytis režimo: šilti skysčiai, poilsis, ramybė. Jei per 3 dienas efekto nėra, privalu kreiptis į gydytoją. Taip pat jokiu būdu nedera, jaučiant simptomus, eiti į darbą, kontaktuoti su sveikaisiais“, – komentuoja gydytoja-pulmonologė.
Kartais peršalimą primenantys simptomai gali liudyti ir apie rimtesnius negalavimus. Staigus karščiavimas, stiprus skausmas krūtinės srityje, kosulys, dusulys gali būti pneumokokinės infekcijos ženklai. Pajutus minėtus simptomus laukti, kol pagerės, nedera, reikia suskubti kreiptis į gydytojus, kadangi pneumokokinė infekcija turi tendenciją greitai konvertuotis į komplikacijas ar sudėtingesnes ligas. Plaučių uždegimas, meningitas, angina, endokarditas (vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga) – tokios pasekmės laukia negydant pneumokokinės infekcijos.
Geriausia profilaktika – skiepai
Norint išvengti komplikacijų ir ramiau mėgautis vasaros teikiamais džiaugsmais, geriausia užsiimti prevencija – pasiskiepyti. „Viena pagrindinių medicininių rekomendacijų, norint geriau apsisaugoti nuo pneumokokinės infekcijos, nuo gripo, yra skiepai. Nuo gripo skiepijamasi prieš gripo sezoną, spalio-gegužės mėnesiais. Ypač svarbu tai padaryti vyresniems žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kitoms rizikos grupėms, kaip, pavyzdžiui, nėščiosioms. Nuo pneumokokinės infekcijos skiepijama prieš gripo sezoną. Šios vakcinos apsauga siekia iki 90 procentų“, – aiškina Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio pulmonologė D.Jurelevičienė.
Kaip skelbia NVSC, šiuo metu Europoje, įskaitant Lietuvą, naudojamos dviejų tipų vakcinos nuo pneumokokinės infekcijos: konjuguotos ir polisacharidinės pneumokokinės infekcijos vakcinos. Konjuguota pneumokokinės infekcijos vakcina skiepijami kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, ji sukuria ilgalaikį imunitetą. Polisacharidine vakcina skiepijami kūdikiai, vaikai, paaugliai, suaugusieji bei rizikos grupėms priklausantys asmenys, šis skiepas sukuria imunitetą penkeriems metams.
Ruošimasis vasarai – visus metus
Norėdami išlikti sveiki ir energingi, turime ne tik pasirūpinti savalaike bei tinkama vakcinacija nuo pavojingų ligų komplikacijų, tačiau taip pat turime keisti žalingesnius kasdienio gyvenimo įpročius į labiau naudingus mūsų savijautai bei sveikatai. Tokiu būdu, ne tik pasiruošime vasaros sezonui, tačiau turėsime sveikatos bei gyvybingumo išteklių ištisus metus.
„Vasaros sezonui ruoštis reikia visus metus, tai turėtų būti gyvenimo būdas. Svarbi subalansuota ir visavertė mityba, fizinis aktyvumas, darbo ir poilsio režimas, miegas, buvimas gryname ore, tinkama higiena. Manau, laikantis minėtų rekomendacijų, rūpinantis savimi, vasaros džiaugsmų ir malonumų neužgoš nei nemalonūs pojūčiai, nei sveikatos problemos“, – teigia D.Jurelevičienė.
Kas gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos:
Vaikai (2-18 m.):
sergantys bronchų astma, cistine fibroze, bronchektazine liga;
sergantys cerebriniu paralyžiumi, mioneuralinių jungčių ir raumenų ligomis;
turintys įgimtas širdies ydas;
sergantys cukriniu diabetu;
sergantys navikais;
sergantys lėtinėmis inkstų ligomis;
vaikai, kuriems atliekama hemodializė ar peritoninė dializė;
sergantys lėtinėmis kepenų ligomis;
esant imunosupresinėms būklėms: turintys imunodeficitą, sergantys reumatinėmis ligomis, po kraujodaros kamieninių ląstelių ar žmogaus organų, ar audinių transplantacijos, esant įgimtai ar įgytai asplenijai;
vaikai su kochleariniais implantais;
sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti.
Suaugusieji ( vyresni nei 18 m.):
sergantys lėtine inkstų liga;
sergantys nefroziniu sindromu;
asmenys, kuriems atliekama dializė ar peritoninė dializė;
sergantys navikais;
asmenys po kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos;
asmenys po parenchiminių organų transplantacijos;
sergantys reumatinėmis ligomis;
sergantys kepenų fibroze ir ciroze asmenys, kuriems nustatyta hiposplenizmas ar įgimta asplenija;
asmenys, kuriems nustatytas cerebrospinalinio skysčio nutekėjimas;
asmenys su kochleariniais implantais;
sergantys ŽIV sukelta liga ar ŽIV infekuoti;
asmenys, kuriems nustatyta jatrogeninė imunosupresija;
asmenys, kuriems nustatytas imunodeficitas su vyraujančiais antikūnų pakitimais, kombinuoti imunodeficitai, imunodeficitas kartu su kitais pagrindiniais sutrikimais, įprastas kintamasis imunodeficitas arba kiti imunodeficitai;
sergantys cukriniu diabetu;
sergantys lėtine obstrukcine plaučių liga;
sergantys bronchų astma;
sergantys širdies nepakankamumu;
75 m. ir vyresni.
