Kaunas jau dabar laikomas viena iš sparčiausiai augančių pramonės ir technologijų zonų Lietuvoje – nuo LEZ iki dinamiškai besiplečiančių gamybos bei paslaugų įmonių. Tačiau, nepaisant šio augimo, verslininkai susiduria su rimtais iššūkiais: kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, logistikos trikdžiais, didėjančiais sąnaudų kaštais, skaitmenizavimo bei žaliųjų reikalavimų našta. Kaunas žengia į naują plėtros etapą, todėl kyla klausimas – ar miestas pasirengęs tapti ne tik „patogiu gyventi“, bet ir patogia vieta kurti verslą?
Apie tai kalbamės su LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoju ir verslininku Donatu Latkausku, kuris ne tik analizuoja miesto ekonomikos kryptis politiniame lygmenyje, bet ir pats kasdien susiduria su realiais verslo iššūkiais.
– Kaune aktyviai vystoma LEZ zona, vyksta „Rail Baltica“ projektas, miestas deklaruoja siekį pritraukti naujas investicijas. Bet ar šiandien Kaunas iš tiesų yra verslui patogi erdvė?
D. Latkauskas. Potencialas yra didžiulis, tačiau realybėje Kaunas dar nėra iki galo „paruoštas“ verslui taip, kaip galėtų būti. Verslininkai šiandien patiria problemų dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo, logistikos trikdžių, pokyčių mokesčių sistemoje ir lėto sprendimų priėmimo savivaldoje. Turime žiūrėti plačiau – verslo aplinka nėra tik mokesčiai ir leidimai. Tai infrastruktūra, žmonės, švietimas, pasitikėjimas tarp miesto ir verslo. Šiuo metu dialogas tarp politikų ir verslo dažnai vyksta jau priėmus sprendimus, o turėtų būti atvirkščiai.
– Kokios verslo problemos Kaune šiuo metu yra pačios skaudžiausios ir reikalauja neatidėliotinų sprendimų?
D. Latkauskas. Matau du didžiausius iššūkius: darbo jėgos trūkumą ir skaitmenizacijos atotrūkį.
Kauno universitetai parengia daug specialistų, tačiau dalis jų išvyksta arba dirba ne Kaune. Būtina plėsti bendradarbiavimą tarp universitetų ir verslo – taip studentai greičiau įgytų praktinių žinių, susipažintų su siūlomomis galimybėmis. Pastebiu, kad mažos ir vidutinės įmonės neturi resursų įgyvendinti žiedinės ekonomikos ir dirbtinio intelekto sprendimų – joms reikia miesto pagalbos programų, konsultacijų. Be aktyvios miesto valdžios paramos smulkieji verslininkai gali nesusidoroti su konkurenciniais iššūkiais.
– Ką Kaunas turėtų padaryti, kad taptų Baltijos regiono „verslo tvirtove“?
D. Latkauskas. Aš matau tris kryptis:
Strateginė vizija. Kaunas turi aiškiai deklaruoti – tampame aukštos pridėtinės vertės pramonės ir technologijų miestu.
Žmogiškasis kapitalas. Švietimo sistema turi būti glaudžiai susieta su verslu per praktikas, mentorystes, stipendijas.
Palankios sąlygos smulkiesiems verslams. Mažos ir vidutinės įmonės turi tapti ne „vieno žmogaus kovos arena“, o bendruomenės dalimi – reikia miesto įrankių, konsultavimo, lengvatinių programų tvarumui ir dirbtinio intelekto diegimui.
Jeigu šiuos tris dalykus įtvirtinsime miesto planavime, Kaunas taps patrauklus ne tik investuotojui iš Vokietijos ar Skandinavijos, bet ir kauniečiui, kuris šiandien svarsto, ar nekurti verslo Lenkijoje.
– Socialdemokratai dažnai akcentuoja socialinį teisingumą. Kaip tai suderinti su verslo konkurencingumu, kad miestas būtų patrauklus tiek darbuotojams, tiek investuotojams?
D. Latkauskas. Socialinis teisingumas nėra kliūtis verslui – tai stabilumo garantas. Verslas gali augti tik ten, kur yra saugumas, motyvuoti darbuotojai ir nuspėjama aplinka. Miestas turi padėti verslui tapti sąžiningu darbdaviu, o ne konkuruoti pigia darbo jėga. Tokia konkurencija laikina. Konkurencinis pranašumas turi būti inovacijos, kokybė ir reputacija.
– Jei šiandien turėtumėte į vieną sakinį sudėti Kauno verslo ateities viziją – kaip ji skambėtų?
D. Latkauskas. Iš tikrųjų ją galėčiau apibūdinti net vienu žodžiu – bendradarbiavimas. Nes tik bendradarbiaujanti visuomenė kuria. Todėl jei miesto vystymasis bus paremtas politikų, verslo ir gyventojų bendradarbiavimu, rezultatai tikrai bus geri.
– Ačiū už pokalbį.
