Dirbtinis intelektas nebūtinai yra robotas. Jis gali būti tiesiog kompiuterio programa. Algoritmas, gebantis savarankiškai priimti sprendimus. Dirbtinio intelekto metodus jau aktyviai taiko ir Lietuvos mokslininkai įvairiose praktinėse srityse – nuo automatinio paviršiaus defektų aptikimo, išankstinio staklių gedimo nustatymo iki medicinos, gynybos projektų.
Imituojant žmogaus gebėjimus
„Populiariausia mūsų gaunama užklausa susijusi su produktų paviršiaus defektais. Jų gali būti ant įvairių paviršių – baldų plokštės, lino pluošto ar kokio nors audinio. Kuriame sistemas, kurios leidžia automatiškai aptikti tokius defektus naudojant vaizdo kameras ir, aišku, algoritmus“, – pasakojo Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto docentas dr. Vidas Raudonis.
Labai sudėtinga parašyti algoritmą, kuris iš vaizdo pasakytų, kur yra defektas. Imituoti žmogaus gebėjimą išskirti kitoniškumą iš aplinkos leidžia dirbtiniai neuroniniai tinklai. Jau maždaug šešerius metus KTU mokslininkai kuria vizualinės kokybės inspekcijos sistemas. „Vakarų medienos grupė“ – viena didžiausių įmonių, su kuriomis bendradarbiaujama.
Taip pat bendradarbiaujama su tokiomis užsienio kompanijomis kaip „Siemens“, „Klinkmann“, „Schneider Electric“. Jų klientams teikiami pramoninių valdiklių programavimo kursai. Įdiegtos programos valdo tam tikrus pramonės procesus, pavyzdžiui, varškės sūrelių ar alaus gamybą. Pasak doc. V. Raudonio, be tokių valdiklių dabar apskritai neįsivaizduojama gamyba. Jie tapo ketvirtosios pramonės revoliucijos ašimi. Per valdiklius ateina informacija iš apatinių gamybos sluoksnių ir perduodama į aukštesnius – gamybos planavimo, išteklių paskirstymo. Duomenų srautas valdiklio viduje jau gali būti siejamas su dirbtinio intelekto sprendimais, kai reikia atrinkti esminę informaciją, modeliuoti įvairias situacijas.
Gyvybiškai svarbūs pagalbininkai
KTU mokslininkai prieš kelerius metus įkūrė bendrovę „Power of Eye“, kad padėtų žmonėms, turintiems negalią. Sukurta žvilgsnio sekimo sistema leidžia asmeniui, nevaldančiam nei rankų, nei kojų, vien akių judesiais valdyti kompiuterį ir prie jo prijungtą prietaisą, rinkti tekstą, atlikti paprastas komunikavimo funkcijas, jei žmogus nekalba.
Kartu su kompanija „AT Medical“ sukurtas inkubatorius žmogaus embrionams iki 8-16 ląstelių auginti. Nevaisingumo klinikose dirbtinai apvaisintos kiaušaląstės laikomos inkubatoriuje iki penkių dienų, kol tampa embrionais. Naujasis įrenginys kas penkias minutes fotografuoja embrionus ir padeda nustatyti, kaip jie vystosi. Embriologui nebereikia kiekvieną sykį ištraukti lėkštutės su embrionais iš šiltos, kontroliuojamos aplinkos į vėsesnę kambario temperatūros aplinką, kad ištirtų juos mikroskopu.
„Dirbtinis intelektas asistuoja embriologui nestresinėje aplinkoje įvertinant embrionų gyvybines funkcijas. Išanalizavęs iki 100 tūkst. nuotraukų, imasi atsakomybės pažymėti jose kritines vietas, kad embriologas atkreiptų į jas dėmesį ir nebūtų praleista nė mažiausia detalė“, – sakė doc. V. Raudonis apie dirbtinio intelekto pagalbininką, jau išėjusį į tarptautinę rinką.
Tiksliau ir įžvalgiau
Kaip pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Informatikos fakulteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas prof. Tomas Krilavičius, bendradarbiaujant su inžinerinės pramonės įmonėmis „Baltec CNC“ ir „Aedilis“ atliekami tyrimai siekiant iš anksto nustatyti galimus staklių gedimus ir užbėgti už akių įvairioms problemoms, susijusioms su jų eksploatacija. Sukaupta gamybos proceso istorija stebint, kaip veikia sistemos, leidžia nelaukiant, kol kuri nors įranga suges, pakeisti ją nauja.
Prieš kelerius metus kartu su aukštųjų technologijų įmone „Rubedo sistemos“ sukurta unikali medicinos įranga, skirta onkologinėmis ligomis sergančių pacientų kvėpavimo sukeltam judėjimui kompensuoti taikant radioterapiją. Žmogui kvėpuojant, juda ir navikas. Naujoji įranga leidžia stebėti, kaip ligonis kvėpuoja ir kilnoti jį taip, kad būtų švitinama submilimetriniu tikslumu ten, kur reikia. Nepažeidžiant sveikų audinių ir pasiekiant anksčiau nepasiekiamas vietas.
Bendradarbiaujant su informacinių technologijų įmone „Terra IT“ atliekami tyrimai siekiant padėti parduotuvėms užsakant prekes. Kaupiama istorija, kada, kiek ir kokių prekių perkama, priklausomai nuo oro sąlygų, metų laiko, parduotuvės vietos. Sukauptų duomenų pagrindu kuriami metodai, leidžiantys prekybininkams geriau numatyti, kiek ir kokių prekių užsakyti, kad jų užtektų ir nebūtų per daug.
„Dabar aktualus dirbtinio intelekto taikymas, susijęs su propaganda ir gynyba, – pabrėžė prof. T. Krilavičius. – Pavyzdžiui, įvairių informacijos šaltinių stebėsena, kad būtų galima identifikuoti, kas ir kaip skleidžia propagandą, kokias priemones naudoja netiesiogiai diskredituoti, sukurti blogą foną.“
Tyrimus atlieka VDU Informatikos fakulteto, Baltijos pažangių technologijų instituto ir kitų įstaigų mokslininkai bendradarbiaudami su NATO partneriais, dalyvaudami NATO Mokslo ir technologijų organizacijos veikloje.
Ko žmogus nepajėgia
Vienas stambiausių planuojamų Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kartu su viena iš Lietuvos susisiekimo bendrove rengiamų pateikti „Intelektas LT-2“ projektų skirtas geležinkelių logistikos valdymui, stebėsenai ir prevencijai ir taipogi glaudžiai susijęs su daiktų internetu. Kaip pasakojo VGTU mokslo ir inovacijų prorektorius prof. Antanas Čenys, daugybė jutiklių stebi bėgių, lokomotyvų situaciją ir generuoja duomenis. Žmogus jų nepajėgtų apdoroti, todėl reikalingos kompiuterinės sistemos, kurios leistų greitai daryti išvadas ir padėtų priimti sprendimus.
Panašus projektas ruošiamas pateikti su Europoje pirmaujančia didžiausia Lietuvoje transporto ir logistikos kompanija. Jos turimų krovininių automobilių srautų žmogus nebepajėgia suvaldyti. Reikalingi dirbtinio intelekto sprendimai, kurie leistų atsižvelgiant į sukauptą patirtį bei kelių situaciją prognozuoti ir geriau organizuoti maršrutus – kur, kada ir kaip sunkvežimiams važiuoti.
Su Kanados įmone „Arcadia Laboratories Inc.“ neseniai pradėtas sėkmingas projektas, skirtas atpažinti informacinių technologijų saugos incidentus naudojant dirbtinio intelekto metodus. VGTU mokslininkų grupė – didžiausia Lietuvoje, dirbanti kibernetinės saugos srityje. Įsiskverbimo detektavimo sistemai pateikiamas didelis duomenų kiekis, kad dirbtiniai neuroniniai tinklai galėtų mokytis ir sugebėtų aptikti pagal veikimo bruožus naujus kenksmingus programinius kodus, įtartinus protokolus, kurie galbūt slepiasi bendrame tinklo sraute.
Visus šalies valstybinius universitetus, valstybinius mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus subūręs atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „Open R&D Lietuva“ teikia daugiau kaip 2,5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse. Didžiausias Baltijos šalyse inovacijų infrastruktūros, paslaugų ir kompetencijos tinklas, kuruojamas Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), padeda susitikti moderniausias technologijas plėtojantiems Lietuvos tyrėjams su mūsų šalies ir užsienio verslininkais, skatina jų bendradarbiavimą. Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose įkurtas tinklo „Open R&D Lietuva“ Kontaktų centras.
