2020 10 23
Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.
Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia – apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha – tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms – didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų.
ŽŪM, siekdama užtikrinti kartų kaitą ir smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą, šiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent jiems.
Toks dėmesys, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, yra būtinas, nes šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo.
„Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos, yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, – teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.
Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai noriai siekia stiprinti savo ūkius
Ūkininkai norintys modernizuoti ir sustiprinti savo ūkius, tai gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis.
Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eur (iš viso šiam programiniam laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų).
Net 63 proc. visų pagal šią veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur) kategoriją.
Rekordiškai išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams
Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimą ir 2014–2020 m. KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“. Smulkiesiems ūkininkams papildomai buvo skirta 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto, dar 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių.
„Bendras smulkių ūkių finansavimas pagal šią priemonę, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus“, – pabrėžia žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir primena, kad šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9, karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio.
Jauniesiems ūkininkams
Parama jauniesiems ūkininkams, lyginant su 2019 m., išaugo net 5,7 mln. Eur. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. Eur. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta –16,9 mln. Eur, tačiau paraiškų buvo gauta didesnei sumai, todėl viso buvo skirta net 18,7 mln. Eur.
„Sulaukus tokio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo ir siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, šiai priemonei buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. Eur. Matome, kad ši priemonė labai reikalinga jauniems būsimiems ūkininkams, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Siekiame, kad jie kurtų savo ūkius, pradėtų ūkininkauti ir taip prisidėtų prie kaimo gyvybingumo palaikymo“, – teigia patarėja.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų, tad akivaizdu, kad ši parama itin reikalinga ir naudinga.
ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.
Parama patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 pandemijos
Dėl kilusios COVID-19 pandemijos šie metai ypatingi tiek žemės ūkiui, tiek visai ekonomikai. Anot ministro patarėjos, ūkininkams reikėjo greitų ir svarių pagalbos priemonių, tad, tariantis su socialiniais partneriais ir įvertinus visas galimas finansines priemones, nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui jau skirta ženkli parama – 140,3 mln. Eur.
„Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. Eur, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. Eur, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. Eur. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. Eur, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. Eur, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. Eur“, – informuoja G. Pupšytė.
Ūkininkai labai palankiai vertina ir ministerijos iniciatyvą papildyti 2014-2020 m. KPP nauja priemone – „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“, paraiškos pagal kurią priimamos nuo spalio 19 d. iki lapkričio 20 d.
Ypatingas dėmesys smulkiems ir vidutiniams ūkiams – ir rengiant 2021-2027 m. BŽŪP strateginį planą
ŽŪM parengtame 2021-2027 m. BŽŪP strateginiame plane teigiami pokyčiai laukia ne tik smulkiųjų ir jaunųjų žemdirbių, lengvesnės sąlygos numatomos ir ūkininkaujantiems ekologiškai. Su Europos Komisija taip pat yra pradėtos diskusijos dėl galimybės susietąja parama remti ne tik krakmolui skirtų, bet ir visų bulvių auginimą.
Tiesioginių išmokų perskirstymo plane ypatingas dėmesys atkreiptas į ūkius iki 100 ha. Išmokos naujajame pasiūlyme išdėliotos taip, kad padėtų smulkiems ūkiams pradėti dirbti pelningiau. Išmoką už pirmuosius hektarus siūloma mokėti ne už pirmuosius 30 ha, o už pirmuosius 50 ha.
„Vadinasi, už kiekvieną hektarą ūkininkas vidutiniškai gautų 76 papildomus eurus. Pagal naująjį planą išmokos numatomos mokėti taip: už pirmus 10 ha būtų mokama 65 eurai už hektarą, už 11–20 ha – 74 eurai už hektarą, už 21–30 ha – 87 eurai už hektarą, o 99 eurai už hektarą būtų skiriami ūkiams, kurie dirba nuostolingiausiai – nuo 31 iki 50 hektarų dydžio. Toks skirstymas nulemtų, kad didesnes išmokas pajaustų ūkininkai, dirbantys iki 108,4 ha, arba 95,8 proc. visų Lietuvos ūkio subjektų“, – teigia patarėja.
Naujuoju laikotarpiu taip pat didelis dėmesys bus skiriamas smulkių ir vidutinių ūkių žinių kaupimui, keitimuisi jomis, skatinama diegti inovacijas ir gerinti skaitmeninimą žemės ūkyje ir kaimo vietovėse. Daug dėmesio bus skiriama skatinant kurti trumpąsias maisto tiekimo grandines, padedant smulkiems ir vidutiniams ūkiams savo produkciją tiekti tiesiai į rinką bei gauti didesnę kainą, eliminuojant tarpininkus arba perdirbti savo žemės ūkio produkciją į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
„Štai, pavyzdžiui, ekspertų skaičiavimu, ūkininkas už skerdyklai parduodamą 700 kg mėsinį galviją gali daugiausiai gauti apie 1 120 Eur, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui už tokį patį galviją gali gauti apie 2 373 Eur. Kainos skirtumas už parduotą skerdyklai gyvūną ir parduotą tiesiogiai vartotojui yra 1 253 Eur (112 proc. daugiau). Už skerdimui parduodamą viščiuką ūkininkas vidutiniškai gali gauti 0,85 Eur/kg, o parduodamas skerdenas tiesiogiai vartotojui apie 2,59 Eur/kg (Net 205 proc. daugiau). Taigi, neabejotinai turime ir ateityje padėti ūkininkams kuo daugiau savo produkcijos parduoti tiesiogiai vartotojams, o ne per tarpininkus, taip užtikrinant didesnes jų pajamas“, – sako G. Pupšytė.
