Mažai kas prisimena, jog Rugsėjo 6-oji – Čečėnijos nepriklausomybės diena. Turbūt nesusimąstome, kodėl Vilniuje yra Džocharo Dudajevo skveras arba Kaune Čečėnijos aikštė. Tačiau šie simboliai liudija tuometinę didžiulę Lietuvos paramą Čečėnijos nepriklausomybei.
Šiandien Čečėnijos nepriklausomybei būtų buvę 30 metų: 1991 m. rugsėjo 6 d. pučą Maskvoje palaikiusi Čečėnijos ir Ingušijos aukščiausioji taryba buvo priversta pasitraukti, ir valdžią Čečėnijoje perėmė Čečėnų tautos kongresas. Po prezidento ir parlamento rinkimų lapkričio 1 d. Čečėnijos suverenitetas buvo paskelbtas ir de jure.
1992 m. kovo 13 d. buvo priimta Čečėnijos konstitucija, kuri skelbė Čečėniją esant nepriklausoma demokratine pasaulietine teisine valstybe, susikūrusia laisvai apsisprendus čečėnų tautai. Neabejotinai Čečėnija, atsižvelgiant į istorines aplinkybes, turėjo teisę į vadinamąją gynybinę secesiją, tad teisėtai atsiskyrė nuo SSRS (pabrėžiu, jog Rusija dar nebuvo tapusi nepriklausoma).
Tokią teisę tik patvirtino vėlesni Rusijos karai prieš Čečėniją ir jos įvykdyti nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai prieš Čečėnijos piliečius.
Po pirmojo laimėto karo įvyko Čečėnijos prezidento ir parlamento rinkimai, kurių legitimumą paliudijo ESBO, konstatavusi, jog rinkimai suteikė teisėtą pagrindą Čečėnijos valdžios institucijoms veikti (teko dalyvauti šią išvadą ESBO rinkimų stebėjimo misijoje). 1997 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta Čečėnijos Respublikos Ičkerijos ir Rusijos Federacijos taikos sutartis, pagal kurią šalys pripažino viena kitą lygiateisėmis ir sutarė savo santykius grįsti tarptautinės teisės normomis.
Atrodė, tarptautinis naujos valstybės pripažinimas yra čia pat …
Tačiau taip neatsitiko. Tiek dėl išorinių, tiek dėl vidinių priežasčių. Rusijai pavyko sėkmingai užblokuoti bet kokią veiksmingesnę tarptautinę paramą Čečėnijai, pačioje Čečėnijoje vis labiau ryškėjo islamiškosios valstybės kūrimo tendencijos, kurios buvo nesuderinamos su teisės viršenybės ir demokratijos sampratomis. Galiausiai Rusijos 1999 metais pradėtas antrasis karas sunaikino Čečėnijos nepriklausomybę.
Šiandien ši šalis valdoma V. Putinui tarnaujančio kriminalinio R. Kadyrovo režimo, kurio sąlygomis neįmanomi jokie demokratiniai rinkimai ir kuris grindžiamas dar stipresne islamistine ideologija.
Neturėtume pamiršti, jog būtent Čečėnijos nepriklausomybės sunaikinimas sudarė prielaidas tolesnei Rusijos agresijai prieš Sakartvelą ir Ukrainą. O Čečėnijos nepriklausomybės atkūrimas būtų imperinės Rusijos žlugimo ženklu.
Teko būti nepriklausomoje Čečėnijoje tris kartus 1997-1998 metais (viena mano kelionė buvo priežastis Rusijos URM siųsti notą Lietuvai
). Sutikau ten daugybę išsilavinusių vakarietiškai mąstančių žmonių, kuriuos negailestingai naikino ar išginė iš šalies antroji okupacija. Tačiau vis dėlto dar turiu viltį sulaukti galimybės vėl aplankyti nepriklausomą europietišką Čečėniją, kurios vizija tebėra pakankamai pažangioje 1992 metų konstitucijoje …

Dainius Žalimas, VDU Teisės Fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas





























