Kauno miesto ir rajono savivaldybės triukšmingai pristatė džiugią žinią: „Po dvylikos metų pertraukos Europos kultūros sostinės titulas grįžta į Lietuvą – Kaunas ir Kauno rajonas 2022 m. taps viena didele Europos scena”, – pasakoja Kaunas.lt. Iškart kilo klausimų – kiek pinigų projekto metu nusės reikalingose kišenėse?
Tomas Čyvas
Kauno ir Vilniaus konkurencija bei aiškinimasis, kuri sostinė tikresnė – gili tradicija. Vilniečiai juokauja, kad Kaunas yra degalinė pakeliui į Klaipėdą, o kauniečiai atkerta, kad vargšų vilniečių automobiliai tuomet per prasti, nes negali uostamiesčio pasiekti Kaune nepasipildę. Ką jau kalbėti apie krepšinio reikalus. O štai dabar ir tema – kam geriau pavyks pabūti geresne Europos kultūros sostine, išvengiant skandalų.
Rašoma, kad per ateinančius metus įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių (iš kurių – daugiau nei 50 premjerų) ir per 250 koncertų. Šiuos skaičius ir daugybę iki šiol neatskleistų detalių visai Europai spaudos konferencijoje vardijo „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ rengėjai. Renginyje dalyvavo bei savo naujienomis dalijosi ir kitos dvi 2022 m. Europos kultūros sostinės – Esch (Liuksemburgas) bei Novi Sad (Serbija). <….> „Nuo pat „Kaunas 2022“ užuomazgos man teko dalyvauti pačiame šios programos įvykių sūkuryje ir matyti, kaip idėja tampa realybe, o realybė pildosi vis naujomis spalvomis. Esu įsitikinęs – programos stiprybė glūdi pačiose jos gimimo ištakose. Kauno, kaip būsimosios Europos kultūros sostinės, vizija kilo iš bendruomenės, iš menininkų, iš miesto gyventojų ir jo istorijos puoselėtojų. Bendrystė, energijos mainai, dalijimasis idėjomis ir sutelktumas pakylėjo šią viziją iki lemtingo sprendimo, įrašysiančio 2022-uosius į Kauno istoriją kaip išties išskirtinį laikotarpį“, – teigė LR kultūros ministras Simonas Kairys.
Ministras sakė neabejojantis, jog ambicinga „Kaunas 2022“ programa sulauks didelio tarptautinio dėmesio ir atgarsio: „Ji tikrai turi visas galimybes tapti viena Europos kultūros sostinių programų, kurios vėliau yra analizuojamos ir pristatomos kaip itin sėkmingi pavyzdžiai“.
„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ žengė dar vieną be galo svarbų žingsnį – atskleidė iki šiol niekur neskelbtą kitų metų kultūrinę programą. „Šiandien, kai rankose laikome spausdintą Kaunas 2022 programos knygą, visai Lietuvai, Europai ir pasauliui pristatomi šimtai meno ir kultūros projektų bei išskirtinių dalyvių – atskleidžiame tai, ką kartu su daugybe partnerių ilgai brandinome!“– spaudos konferencijoje sakė „Kaunas 2022“ vadovė Virginija Vitkienė.
„Kaunas 2022“ idėja unikali ir tuo, kad kol kas joks miestas nėra bandęs keisti savo gyvenimo per naujo mito sau susikūrimą. Kauno žvėries, tapusio programos talismanu, istorija – būtent toks bandymas. Didieji 2022 m. renginiai, arba šiuolaikinio Kauno mito trilogija – „Sukilimas“ (sausio 22 d.), „Santaka“ (gegužės 20 d.) ir „Sutartis“ (lapkričio 25–27 d.) – drauge kuriami daugybės Lietuvos ir užsienio menininkų. Jų idėjose atgimsta ir istorinės Kaune gimusios bei kūrusios asmenybės – tokios, kaip Jurgis Mačiūnas ar Emmanuel Levinas. Tarp „Kaunas 2022“ programoje žibančių vardų – William Kentridge, Marina Abramović, Yoko Ono, Robert Wilson, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas, Oskaras Koršunovas, Jenny Kagan, Philip Miller, Antony Polonsky ir daugelis kitų. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad kiekviena programos šakų turi savo superherojus – dalis jų dar tik blykstelės ateityje, o viena didele Europos scena tapsiantys Kaunas ir Kauno rajonas jiems taps kūrybiniu tramplinu,“ – rašo Kaunas.lt.
Taigi Kaunas Europos kultūros sostinė (KEKS), bandys nenusileisti tam atvejui, kai vyko projektas Vilniaus Europos kultūros sostinė (VEKS). O visgi, kokie ilgalaikiai laimėjimai po projekto ištiko Vilnių ir kokios klaidos buvo padarytos, ko nereiktų kartoti?.
VEKS likutinis simbolis – surūdijęs vamzdis?
Vienas VEKS architektų, buvęs Vilniaus meras ir Seimo narys Artūras Zuokas dabartinį Kauno pasiruošimą KEKS projektui vertina pozityviai. Kartu teigia, kad kultūrinę ir ekonominę vertę tokie projektai miestui palieka visada.
„Vilnius buvo pirmasis miestas iš naujai įstojusių ES šalių, kuris gavo teisę būti Europos kultūros sostine, todėl, suprantama, europinio lygio kultūros renginio organizavimas buvo didelis iššūkis. Kaunas ruošiasi tikrai gerai, taip pat kaip ir Vilnius pasirinko kelią kultūros renginius organizuoti ne tik Europos kultūros metais, bet kelis metus prieš tai. Kauno pasiruošimas matomas, daug kokybiškų kultūros renginių, kartu miestas prisistato tarsi iš naujo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tiesa, matomumą ir reklamą užsienyje reikia didinti, nes tai puiki galimybė tapti turistiniu traukos objektu. Aišku corona ir čia maišo, bet Kaunas tvarkosi puikiai. Vien oro uostą pervadinti FLUXUS vardu yra tiesiog super. Šaunuoliai, kad kauniečiai daug dėmesio skiria gerai pasaulyje žinomam Fluxus judėjimui bei performansams. Ir ne veltui, nes Fluxus idėjinis vadas Jurgis Mačiūnas yra kaunietis. Vilniuje programos esmė taip pat buvo paremta Fluxus idėjomis, bet mums buvo labai sunku pristatyti Fluxus dėl didelio politikų kišimosi ir viešo puolimo. Kaunui lengviau, ir tai mane, džiugina, – portalui sakė A, Zuokas.
Pasak A. Zuoko, garsusis surūdijęs vamzdis Neries krantinėje, tapęs pajuokos ir anekdotų objektu, yra tik sureikšminta VEKS palikimo dalis, kaip ir miestą ištikusios skolos. „Nors negaliu prisiimti atsakomybės už laikotarpius, kada aš nevadovavau VEKS Tarybai, ir net nebuvau nei sostinės meru, nei tarybos nariu, tačiau drąsiai galiu sakyti, absoliuti dauguma kaltinimų VEKS buvo politiškai motyvuoti ar vyko kovos dėl vidinės konkurencijos tarp skirtingų organizatorių. Tame tarpe dėl tų pačių pinigų. Tačiau, priminsiu, kad prokuratūra, dėl ypatingo politikų spaudimo, tyrė įvairiausius skundus ir kaltinimus daugiau nei penkerius metus, bet 2012 metais visus tyrimus nutraukę neradę jokių pažeidimų ar juolab nusikaltimų. Deja, niekas garsiai dėl to neatsiprašė kultūros atstovų ir organizatorių. Skolos apmokėtos, o jos susidarė ne dėl VEKS kaltės, o todėl, kad atėjusi 2008 ekonominė krizė paveikė ir šalies biudžetą, ir Vyriausybė buvo priversta taupyti ir negalėjo vykdyti savo priimtų įsipareigojimų. Ne tik VEKSui, bet ir šalies pensininkams, ir kitiems. O dėl vamzdžio, kurį tapo tam tikru kultūros diskusijų fenomenu, klausimą reikėtų užduoti buvusiam vicemerui Algirdui Paleckiui ir administracijos direktoriui Gintautui Paluckui. Zuokas vamzdžio nestatė,“ – akcentavo jis.
Tiesa, G. Paluckas į „vamzdžio istoriją“ turi savo komentarą. „VEKS, kaip vieną iš programos projektų, užsakė tris žymių skulptorių darbus – Urbanavičiaus, Antinio ir Navako. Prie ko čia Paleckis, negaliu pasakyti, nes net neįsivaizduoju , bet aš, būdamas administracijos direktoriumi, turėjau nuspręsti – leisti pastatyti šias tris skulptūras miesto teritorijoje ar ne. Aš, žinoma, leidau, bet, tiesą pasakius, dėl to labiau džiaugiuosi, nei apgailestauju. Tiek diskusijų dar nė vienas kūrinys Lietuvoje,” – portalui Kauniečiams.lt sakė politikas.
Bendrai Vilniaus kultūros bendruomenė, A. Zuoko nuomone, puikiai susitvarkė su organizaciniais dalykais ir paruošė puikius kultūros renginius tiek vilniečiams, tiek Lietuvos ir užsienio svečiams. „Nors politikavimo ir agresyvaus kišimosi į programos sudarymą buvo tikrai daug. Man ir mano komandai teko garbė ruošti paraišką Europos Komisijai, vadovauti procesui iki 2008 m., toliau, po savivaldos rinkimų, Europos kultūros sostinės projektams vadovavo politikai Juozas Imbrasas, vicemeras A. Paleckis, ypač pastarasis įnešė nemažai chaoso. Šiandien, po VSD paviešintų duomenų, galima sakyti, kad buvo vykdoma gerai organizuota Vilniaus kultūros sostinės diskreditavimo propaganda,“ – mano pašnekovas.
Buvusio Kultūros viceministro Donato Valančiausko komentaras:
„Mano požiūris paprastas – projektas ir procesas yra geri. Svarbu, kad KEKS atveju nebūtų išvogta daugiau nei VEKS.
Kai honorarai tam tikriems atlikėjams siekė 50 000 litų, esant jų rinkas kainai dešimteriopai mažesnei ir t.t. Tikra tiesa, kad ilgainiui blogi dalykai pamažu užsimiršta ir atmintyje lieka tai, kas buvo gera ir gražu. Vilniuje vykęs projektas VEKS sutapo su Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio renginiais. Optimistas sakytų, kad abi programos gražiai viena kitą papildė, pesimistas,- kad būta daug painiavos ir nesusipratimų. Programas sudarinėjo, renginius koordinavo ir jų finansavimą prižiūrėjo skirtingos žinybinės tarybos ir komisijos. Kažkas priklausė savivaldybės kompetencijai, kažkas kultūros ministerijos, būta pasitarimų net vyriausybėje. <…>
Kas dabar pasakys kodėl kai kuriems organizatoriams ir atlikėjams buvo mokama nesiderant ir labai iš anksto? Kas paaiškins kodėl už kai kuriuos projektus pinigai buvo pervedami į ofšorines sąskaitas? Kas atsakys kodėl Vilniaus Europos kultūros sostinės programoje dalyvavo neproporcingai daug svečių iš Rusijos? Kai kurie jų vėliau koncertavo ir Putino išvaduotoje” Sirijoje.
Buvęs Vilniaus meras džiaugiasi, kad prokurorai neiškėlė bylų. Tačiau kartais atsitinka taip, kad bylos neiškeliamos ne todėl, kad viskas buvo teisėta ir skaidru, o todėl, kad kai kurios institucijos liaujasi bendradarbiavusios su teisininkais ir pastariesiems ima trūkti įrodomosios medžiagos. Kam įdomu, tas nesunkiai sužinos, kas iš buvusių VEKS veikėjų vėliau užėmė gana aukštas pareigas kultūros ministerijoje.
Tačiau tai,- jau praeitis. Šiandien Vilniuje veikia „Titanikas” (ir sugalvok tu tokį pavadinimą) ir stovi Karaliaus Mindaugo tiltas, kurio statybą irgi pakišo po tuo projektu. O pinigai, kurie galbūt “nuėjo pro šalį” jau seniai pragerti ir pravalgyti. Vis tik praėjo 12 metų.
O dėl kauniečių reikia pasidžiaugti. Jei COVId-19 pandemija nesutrukdys turizmui ir tarptautiniams mainams tai bus puiki galimybė pasirodyti, pirmiausia, jauniems Kauno menininkams,- kūrėjams ir atlikėjams,- bei jų kolegoms iš kitų Europos šalių. Ir jeigu renginių programos sudarymą, jos finansavimą prižiūrės viena kompetentinga institucija yra vilties, kad finansinė reikalo pusė bus gana skaidri, o kauniečiai ir jų svečiai turės puikią galimybę ištisus metus turiningai leisti savaitgalius, užuot tuščiai rėkavę Nemuno saloje esančioje sporto salėje.“
