Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Algirdas Kaušpėdas: laisvė yra oras, kuriuo kvėpuodamas esi savimi

  • 2023-07-06
  • kaunieciams.lt
  • Istorija, Lietuva, Politika

Architektas, muzikantas, knygų autorius, visuomenininkas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Algirdas Kaušpėdas pasakoja apie tai, kaip iš tinkamų aplinkybių ir įvykių sekos susitelkia tautos valia. Kas ją formuoja, sujungia, kaip ji pasireiškia. Kviečiame skaityti pokalbį ir kaip būtojo laiko refleksiją, ir kaip ateities viziją.

Romo Kalantos auka vadinama pilietinio pasipriešinimo simboliu. Kaip Jūs suprantate šį simbolį?

Romo Kalantos žygdarbis Lietuvai yra pasiaukojimo ir didvyriškumo simbolis. Jaunuolio susideginimo aktas Kaune iššaukė didelius neramumus, ypatingai jaunimo tarpe, tuo labiau, kad tuometė sovietinė valdžia elgėsi bjauriai – viską slėpė, melavo. Kalantos auka daugelį lietuvių privertė susimąstyti, kas yra laisvė ir kokia jos kaina.

Tokia jau žmogaus prigimtis – visi žmonės nori gyventi gerai, o tam reikia būti laisviems. Žmogus galvoja, kaip galiu tapti laimingas, kokiu būdu galiu išsipildyti kaip asmenybė. Ir atranda, kad tas išsipildymas galimas tik laisvės sąlygomis. Laisvė – tai erdvė, kurioje būdamas, oras, kuriuo kvėpuodamas, gali tapti savimi.

Laisvė yra išorinė ir vidinė. Daugiausiai žmonės kalba apie išorinę laisvę, už ją kovoja. Nusikaltėliai yra baudžiami apribojant jų išorinę laisvę, t.y. uždarant juos į kalėjimą. Įkalinti žmogų iki gyvos galvos, ko gero, yra pati didžiausia bausmė.

Jeigu gyveni okupuotoje šalyje, kur veikia svetimas režimas, kur ribojama tavo laisvė, iš esmės, sėdi kalėjime. Visi okupaciniai, totalitariniai režimai, visokios vergovės atima laisvę iš žmonių ir priverčia juos būti vergais, baudžiauninkais arba, pavyzdžiui, sovietiniais zombiais.

Sąjūdžio laikais mes kovojome už išorinę laisvę, sakėme: „Šalin okupanto batai, Lietuva bus laisva!“. Bet šalia išorinės laisvės yra svarbi ir vidinė, kuri pasiekiama daug sunkiau, asmeniškai ir priklauso nuo žmogaus sąmoningumo lygio. Tikroji laisvė yra ne troškimų įgyvendinimas, o troškimų suvaldymas.

Jūs manote, kad vidinė laisvė yra galima, net jei sėdi kalėjime?

Psichoterapeutas, humanistas, pasaulinio garso mąstytojas Viktoras Franklis, būdamas įkalintas vokiečių koncentracijos stovykloje, išsaugojo savo vidinę laisvę ir dėl to sugebėjo iškęsti nežmoniškas stovyklos sąlygas. Franklis tai aprašė knygoje „Žmogus ieško prasmės“.

Vidinė laisvė padeda bet kokiomis sąlygomis išsaugoti išorinės laisvės siekį. Tačiau, jeigu išeičiau į tribūną ir sakyčiau: „Būkite viduje laisvi“, – manęs niekas nesuprastų. O jeigu pasakyčiau „Būkime laisva tauta, būkime laisvi nuo okupacijos, nuo sovietų!“ – visiems viskas bus aišku. Mes priešinamės viskam, kas mus riboja iš išorės, tačiau neretai prisitaikome prie vidinės laisvės apribojimų, nes tuos ribojimus ar priklausomybes patys ir sukuriame.

Gali būti du priešinimosi būdai: pirmas – pasyvus, kai pasirenkame išgyvenimo strategiją, kai nori tiesiog asmeniškai išlikti gyvas ir antras – aktyvus, kai renkamės gyvenimo strategiją, kai norime būti laisvi, norime gyventi, ieškome sąjungininkų, buriamės kaip tauta.

Geras pavyzdys yra baltarusiai, kurie buvo subrendę išorinei kolektyvinei laisvei ir, kai įvyko rinkimai, tiksliau, jų falsifikacija, žmonės išėjo į gatves, reiškė solidarumą, reiškė pasipriešinimą, valią būti laisvi. Tačiau įvykdytas baisus, brutalus valdžios atsakas. Ir galiausiai, iš išorinės laisvės siekio, tautos strategija pasikeitė į išgyvenimo strategiją. Kiekvienas pradėjo galvoti – aš noriu likti gyvas, todėl atidėsiu laisvės klausimą į šoną, vėlesniam laikui, nes šiandien man tiesiog reikia išgyventi. Štai kodėl jau kurį laiką Baltarusijoje nėra jokių didesnių pasipriešinimo įvykių.

Tuo metu ukrainiečiai pasipriešino ir taip stipriai, kaip niekas nesitikėjo. Jų pasipriešinimui buvo labai svarbi patirtis, kurią buvo sukaupę po pirmojo, antrojo Maidano, po 2014-ųjų metų įvykių, po dalinės šalies okupacijos, Krymo aneksijos. Tai sutelkė žmones.

Aš manau, kad karas Ukrainoje, kuris pareikalavo tiek aukų, kuris suniokojo šalį, yra, kažkuria prasme, ir Dievo dovana, kuri suvienijo Ukrainą. Dar niekada Ukraina nebuvo tokia galinga dvasiškai – laisvės, pasipriešinimo, moraline prasme. Tokios valios gali tik pavydėti.

Jūsų besiklausant atrodo, kad iš vienos pusės, mes savyje turime ir baltarusių išgyvenimo patirties, ir ukrainietiškojo pasipriešinimo. Yra mumyse ir tos, ir kitos tapatybės. Taip, po truputį analizuojant savąjį, lietuvišką kelią į nepriklausomos tautos tapatybę, pradėjome kalbėtis nuo Romo Kalantos, bet yra ir kitų įvykių, kurie po truputį veda mus į aplinkybes, kai atsiranda Sąjūdis, kai telkiamės ir kai įvyksta tautos virsmas?

Mano galva, visuotinis tautos virsmas yra Baltijos kelias. Tai iš tiesų fenomenalus įvykis, apėmęs visas tris Baltijos šalis. Jis buvo skirtas 50 metų Ribentropo-Molotovo pakto paminėjimui ir viešam pasmerkimui. Sąjūdis jau buvo subrandinęs mintį, kad tautai reikia eiti iki galo – nepriklausomos valstybės atkūrimo. Taikiai, be prievartos reikšti savo valią – susikabinus milijoninėje grandinėje, vien su gėlėmis rankose.

Tai buvo karštai trokštančių laisvės žmonių valios demonstracija.  Kiekvienas žmogus tarsi moraliai pasirašė, kad nori gyventi laisvoje, nepriklausomoje šalyje. Baltijos kelias padarė milžinišką įspūdį visam pasauliui. Iš kitos pusės, pamačiusi akcijos mastą, netgi buvusi marionetinė Lietuvos valdžia atsisakė represijų. Nei milicija siautėjo, nei stabdė, kad žmonės važiuotų į Baltijos kelią.

Sąjūdis labai laiku ir išmintingai išnaudojo sovietinio režimo krizės metu atsiradusias palankias sąlygas išreikšti laisvės valią ir taikiai pasipriešinti. Todėl galime dėkoti istoriniam kontekstui, bet taip pat, galime didžiuotis, kad susiorganizavome, kad nepraleidome progos, kad ėjome ne iki kažkokio menamo pagerinto socializmo su „žmonišku veidu“ ar perestroikinio suvereniteto, o iki visiškos nepriklausomybės ir laisvės.

Mūsų revoliucija vadinama Dainuojančia revoliucija, muzikos joje tikrai yra labai daug: nuo dainų ir poezijos skaitymų Vingio parke, Roko maršų, iki giesmių Sausio 13-ąją… Muzika, poezija nešė labai stiprų mūsų atgimimo užtaisą. Koks, jūsų manymu, yra muzikos vaidmuo pilietinės valios išraiškoje? Gal tai dar viena išskirtinė lietuviškosios tapatybės dalis?

Man atrodo, kad Lietuvių tautos kultūra yra labai verbali. Raštą įgijome gan vėlai – visi padavimai, dainos, tautos išmintis būdavo perduodama žodžiu. Daina yra neįtikėtinai galingas dalykas – ji savyje koncentruoja apibendrintą mintį, subendrina patirtis ir labai išraiškingai pateikia tautos kultūrą, visą jos mentalitetą.

Lietuvių dainos, iš vienos pusės, tokios  švelnios, mandagios, su daug mažybinių žodelių, kultūringos. Iš kitos pusės, mūsų dainos – liūdnos, jose daug išgyventos kančios. Liūdesys būdinga mūsų savybė. Tačiau mūsų liūdesyje yra šviesos – nors mes liūdime – mums gera, nes liūdesys tarsi nuprausia sielą. Per dainą mes pasakome kažką daugiau negu paprastai kalbėdami, kitaip, nei kitos tautos. Todėl mums kalbėjimas ir dainavimas, kaip meno ir išraiškos forma, yra labai svarbūs.

Kitas pavyzdys, kai menas perauga į paslėptą rezistenciją, yra teatras. Aštunto, devinto dešimtmečio Lietuvos teatras buvo labai stiprus – Vaitkus, Jurašas, Tamulevičiūtė, Nekrošius…Tai buvo teatras, kuris kalbėjo tiesą metaforų, Ezopo kalba, kai tą patį sakinį galima pasakyti viena intonacija ir jis reikš vieną mintį, o jei pasakysi kitaip – reikš priešingai. Nuo to, kaip ištari žodžius, kaip juos akcentuoji, priklauso žodžių prasmė.

Dabar daug kalbame apie kritinio mąstymo ugdymą, tačiau, jei pagalvosime apie devinto dešimtmečio teatro lankytoją, kuris atėjo į Nekrošiaus spektaklį, jokio kritinio mąstymo ugdymo anuomet jis nebuvo mokytas, nors sudėtingą, daugialypį spektaklio tekstą skaityti galėjo. Ar tikrai kritinio mąstymo galima išmokyti, o gal tai – vidinio žinojimo, vidinio kompaso reikalas, kurį arba turi, arba ne?

Šiuo metu gyvename laikais, kur egzistuoja nauja problema – stokos stoka. Žmonės nelaimingi, nori kažko siekti, bet viskas pasiekta, nori kažkaip įsigyvendinti, įsibūti, bet viskas įgyvendinta ir išbūta. Mes už tai ir kovojome, kad visko būtų, kad viskas būtų gerai. O pasirodo, kad žmogui to maža. Kai nebėra stokos, nebeveikia ir kritinis mąstymas.

Kai kalbate apie stokos stoką, ar turite omenyje, kad turėtume atsigręžti į troškimų suvaldymo strategiją?

Žmogaus sąmoningu nepadarysi, jis pats turi tokiu tapti. Mes pasiekėme normalų gyvenimą ir toliau jį gerinti reikia kitaip. Išgyvename laikotarpį, ir ne tik mes, bet ir visa Vakarų Europa, kai ima trūkti vertybinio, netgi, sakyčiau, dvasinio turinio.

Todėl esu įsitikinęs, kad Ukrainos karas nepaprastai daug davė ir pačiai Lietuvai. Aš pastebiu, kiek daug jis iššaukė lietuviams empatijos, kiek daug čia žmonės aukojo, kiek prisidėjo. Po šio karo lietuviai taps kokybiškesni. Jau dabar esame geresni – ne tiek susifokusavę į save, į savo gerbūvį, vartojimą.

Dabar labai įdomus laikas, intuityviai jaučiu, kad artėja didelės permainos. Man atrodo, lietuviai turi puikią progą parodyti savo mentorystę kitoms tautoms, nes turime puikios patirties – gyvename laisvi daugiau nei 30 metų. Matau tai kaip naująją Lietuvos didžiosios kunigaikštystės viziją, kad ir simbolinę, bet ant tvirtų vertybinių pamatų.

Mano galva, kuo labiau atjausime Ukrainą, padėsime jai atsigauti ir atsistatyti, nepakliūti atgal į tą rusišką ruletę – tuo labiau patys save sustiprinsime, nes mes esame tampriai susiję. Ukraina ir Lietuva kartu generuoja labai galingą laisvės energiją ir valios potencialą. Kartu mes – LDK!

Nuotr.: KAM / K. Kavolėlis

KAM informacija.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Dėl šalčio Lietuvoje galimi pavieniai traukinių vėlavimai

Ruginienė nesitikėjo tokios žiemos: šildymo sąskaitos gventojams išaugs

Zelenskis pranešė apie naujus rusų smūgius Ukrainos geležinkeliams

Teisėsauga: ikiteisminių tyrimų dėl Epsteino byloje minimos informacijos apie Lietuvą nepradėta

Dronų karai Ukrainoje

Kodėl automobilis neužsiveda šaltu oru ir ką daryti?

Siūloma keisti žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką

Kaune ugniagesiai gelbėtojai ištraukė iš vandens nuo tilto nušokusį vaikiną

Iranas bijo JAV smūgio

Sigitas Tamkevičius: „Palaiminti beturčiai dvasia“ (Mt 5, 2), IV eilinis metų sekmadienis

Gyventojai dažniausiai įvardija nepasitikintys Žemaitaičiu

Kaune vyras užpuolė automobilyje sėdėjusius žmones, vyrą sumušė

Lietuviai žaidimų kūrėjai kviečia kurti istoriją

Valstybės kontrolė atskleidė rimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų ir turto apskaitos problemas – politikai privalo reaguoti

Teisininkas: išnaudojimas darbe – XXI amžiaus vergovė

Francisco benefisas nepadėjo – „Žalgiris” krito Vitorijoje

„Nostra-RKL“ prezidentas – apie 4 kartus išaugusį biudžetą (video)

Sukčiai vargšų rūbais

Žiniasklaida: Kaune už tūkstančius eurų statomi negaliojantys kelio ženklai

Danijos karališkoji pora tęsia vizitą Lietuvoje

Tapinui pralaimėjęs Orlauskas skundžiasi Aukščiausiajam Teismui

Žiniasklaida: „botai“ socialiniame tinkle kursto visuomenę dėl Kapčiamiesčio poligono

Pagrindiniuose šalies keliuose eismo sąlygos stabilizuojasi

Kodėl bijom rytų? (Video)`

Tinklaraštininkas: Žemaitaitis su Celofanu išsigando vaikų

„Žalgirio” tinklalaidėje – Grunkio debiutas bei Janavičiaus prisiminimai (video)

Į Kauną atkeliauja legendinio Ukrainos fotografo Oleksandro Gliadelovo paroda „Ir aš regėjau“

Kontrabandininko našlė reikalauja jai priteisti 120 tūkst. eurų

BBC: Rusija naudojasi Interpolo ieškomų asmenų sąrašu užsienyje esantiems kritikams persekiot

Latvijos žvalgyba įspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės

Tapinas toliau kovoja su Užkalniu

Prezidentūra ragina populiarinti vokiečių kalbą

Sostinėje pradedami nemokami lietuvių kalbos kursai užsieniečiams

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen

Čmilytė-Nielsen: Cichanouskajos išsikėlimas į Lenkiją yra praradimas Lietuvai

Varšuva nebegalvoja apie euro įvedimą

Nausėda: Lietuva karinei Ukrainos paramai jau skyrė 1 mlrd. eurų

LDK vadavietė Vilniuje?

„Atsiverskite, nes čia pat dangaus karalystė!“ (Mt 4, 17) III eilinis sekmadienis

Prezidentas susitikime su Ukrainos vadovu: Lietuva visada išliks tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų

S. Plytnykaitė: „Karjeros lūžiu tapo EJOF“

Kodėl „sandoris su Rusija“ Ukrainos sąskaita yra neteisėtas: JAV ir ES teisės perspektyva

„Žalgiris” laimėjo trilerį Milane

„Žalgiris” iš Prancūzijos išsivežė triuškinančią pergalę (Video)

Gamtininkai ragina Aplinkos ministeriją stiprinti Kapčiamiesčio miškuose esančių kurtinių apsaugą

Sistemingas civilinės energetikos infrastruktūros naikinimas yra karo nusikaltimas

S. Lozoraičio vardo premija – kultūros žurnalistei S. Javaitytei

Stanislovas Buškevičius. Kairieji radikalai yra pavojingesni Lietuvai net už vatnikus

Praėjusių metų pradžioje nuostolingai veikė 70 proc. Santaros klinikų medicinos centrų

Kauno rajone kilus gaisrui, ugniagesiai iš namo evakavo 20 žmonių

„Liudiju, kad šitas yra Dievo Sūnus“ (Jn 1, 34) II eilinis sekmadienis

Kaune pristatyta naujausia Dailiaus Dargio knyga „Fento karalienė“

Trumpas pagrasino įvesti muitus šalims, kurios nepritaria jo planams Grenlandijoje

Irano šacho sūnus įsitikinęs, kad šalies valdžia žlugs

Ruginienė pasitiki Oleku

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino didžiąją dalį Rusijos dronų

Teismui perduota byla dėl neteisėto disponavimo cigaretėmis

Kauno rajone per gaisrą žuvo vyras

Paryžius siunčia karius į Grenlandiją

Apklausose pirmauja konservatoriai

Kremliaus intensyvina represijas prieš vietines tautas

Iranas naktį buvo uždaręs oro erdvę

Su prezidentu į Kapčiamiestį vyks ir trys ministrai

Kaune autobusas partrenkė pėsčiąją

Kaip pasirinkti tinkamiausią elektros variklį?

Geriausi ashwagandha papildai: nauda ir pasirinkimai jūsų sveikatai

Tomas Čyvas

Apie 1991-ųjų žygdarbių vagis

„Mums reikia daugiau „Chomičių“

Trampas smogė ekonominėmis sankcijomis su Iranu prekiaujančioms šalims

Rusijos ir Kinijos technologijos ir hibridinės operacijos

Teismas antrą kartą konstatavo: Gapšiui dar anksti į laisvę

Sinkevičius apie savivaldybių siekį pritraukti gyventojus: geriau būtų koncentruotis į gimstamumą

Olekas kreipėsi į Laisvės gynėjus: be jūsų drąsos laisvė nebūtų apginta

LSDP lyderis: nerimas dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ ne slūgsta, o auga

„LOT Polish Airlines“ nebeskraidins iš Vilniaus į Londoną, didins skrydžių į Varšuvą skaičių

Žemaitaitis: mes irgi stipriai nukenčiame būdami koalicijoje su socialdemokratais

Izraelis ir JAV aptarė galimą karinį įsikišimą Irane

Viešajame diskurse dėl Kapčiamiesčio poligono pastebima rusiškų manipuliacijų

Butą remontavusi kaunietė po grindimis rado galimai žmogaus kaulų fragmentus

Intensyviausi Lietuvos keliai jau sutvarkyti, nepravažiuojamų kelių nėra

Masiulis toliau siekia išeiti į laisvę – skundžiasi teismui

„Šitas yra mano mylimasis Sūnus“ (Mt 3, 17), Kristaus Krikšto sekmadienis

„Žalgiris” sutriuškino svečius iš Serbijos

Ekspertas: sausio mėnesį vyraujantis šaltis gali lemti didesnes elektros kainas

Lietuvos šaulių sąjunga gaus didesnį finansavimą

Kapčiamiesčio poligonas pasitarnautų ir sienos stiprinimui

Psichikos sveikatos specialistų komanda susitiks su Kapčiamiesčio gyventojais

Lenkija ruošiasi ekstremaliam šalčiui

„Žalgiris” pralaimėjo trilerį Bolonijoje

Šiemet į privalomąją karo tarnybą planuojama pašaukti apie 5 tūkst. asmenų

Kasčiūnas apie pažeistus kabelius Baltijos jūroje: tokiu būdu tikrinama, kaip reaguoja NATO

Mindaugas Kuklierius, Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Mindaugas Kuklierius. Galima saikingiau su „švogeriais”?

Eitvydas Bajarūnas. ES energetikos politika – Europa jungia tinklus ir interesus

NATO rytinio flango grėsmių ir iššūkių vertinimas

Kodėl katė ar šuo staiga tampa mieguistas ir silpnas?

Populiariausios klaidos darbo pokalbiuose ir kaip jų išvengti

Kodėl vis daugiau keliautojų renkasi motociklų nuomą?

Budrys: Grenlandija yra neatskiriama Danijos dalis

„Omniva“: dėl sudėtingų eismo sąlygų gali vėluoti siuntų pristatymas

Baltijos jūroje pažeistas Švedijos bendrovės „Arelion“ kabelis

Kodėl savarankiškai dirbantiems pasiskolinti sudėtingiau?

„Pradžioje buvo Žodis“ (Jn 1, 1 ) II sekmadienis po Kalėdų

Peiliu sužalotas pilietiškas panevėžietis išgyveno

Dėl šalčio Lietuvoje galimi pavieniai traukinių vėlavimai

2026-02-02

Ruginienė nesitikėjo tokios žiemos: šildymo sąskaitos gventojams išaugs

2026-02-02

Zelenskis pranešė apie naujus rusų smūgius Ukrainos geležinkeliams

2026-02-02

Teisėsauga: ikiteisminių tyrimų dėl Epsteino byloje minimos informacijos apie Lietuvą nepradėta

2026-02-02

Dronų karai Ukrainoje

2026-02-01

Kodėl automobilis neužsiveda šaltu oru ir ką daryti?

2026-02-01

Siūloma keisti žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką

2026-02-01

Kaune ugniagesiai gelbėtojai ištraukė iš vandens nuo tilto nušokusį vaikiną

2026-02-01

Iranas bijo JAV smūgio

2026-02-01

Sigitas Tamkevičius: „Palaiminti beturčiai dvasia“ (Mt 5, 2), IV eilinis metų sekmadienis

2026-02-01

Gyventojai dažniausiai įvardija nepasitikintys Žemaitaičiu

2026-01-31

Kaune vyras užpuolė automobilyje sėdėjusius žmones, vyrą sumušė

2026-01-31

Lietuviai žaidimų kūrėjai kviečia kurti istoriją

2026-01-31

Valstybės kontrolė atskleidė rimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų ir turto apskaitos problemas – politikai privalo reaguoti

2026-01-31

Teisininkas: išnaudojimas darbe – XXI amžiaus vergovė

2026-01-31

Francisco benefisas nepadėjo – „Žalgiris” krito Vitorijoje

2026-01-31

„Nostra-RKL“ prezidentas – apie 4 kartus išaugusį biudžetą (video)

2026-01-31

Sukčiai vargšų rūbais

2026-01-31

Žiniasklaida: Kaune už tūkstančius eurų statomi negaliojantys kelio ženklai

2026-01-29

Danijos karališkoji pora tęsia vizitą Lietuvoje

2026-01-29

Tapinui pralaimėjęs Orlauskas skundžiasi Aukščiausiajam Teismui

2026-01-29

Žiniasklaida: „botai“ socialiniame tinkle kursto visuomenę dėl Kapčiamiesčio poligono

2026-01-29

Pagrindiniuose šalies keliuose eismo sąlygos stabilizuojasi

2026-01-29

Kodėl bijom rytų? (Video)`

2026-01-28

Tinklaraštininkas: Žemaitaitis su Celofanu išsigando vaikų

2026-01-28

„Žalgirio” tinklalaidėje – Grunkio debiutas bei Janavičiaus prisiminimai (video)

2026-01-27

Į Kauną atkeliauja legendinio Ukrainos fotografo Oleksandro Gliadelovo paroda „Ir aš regėjau“

2026-01-27

Kontrabandininko našlė reikalauja jai priteisti 120 tūkst. eurų

2026-01-26

BBC: Rusija naudojasi Interpolo ieškomų asmenų sąrašu užsienyje esantiems kritikams persekiot

2026-01-26

Latvijos žvalgyba įspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės

2026-01-26

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos