2021 11 12
Lietuvos ekonominės diplomatijos stiprinimas, konsultavimas verslo skatinimo, investicijų ir kitais klausimais, naujų rinkų bei talentų paieška – tai pagrindinės sritys, į kurių veiklą būtina plačiau įtraukti lietuvių diasporos pasaulyje atstovus. Taip pat reikia sudaryti palankias sąlygas diasporos atstovams grįžti ir veikti Lietuvoje. Tai artėjant šiandien vyksiančiam Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiui pabrėžia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Lietuvių diasporos atstovai – viena kertinių atramų mūsų šalies ekonominės diplomatijos sėkmei. Jie gali aktyviai veikti ten, kur valstybės institucinis tinklas kol kas nėra plačiai išvystytas, padėti Lietuvai parduoti savo aukštos vertės paslaugas ir produktus, pritraukti talentus, investicijas bei plačiau išnaudoti savo žinias ir kontaktų tinklą. Apie diasporos įtraukimą į Lietuvos ekonomiką kalbama jau ne vienus metus, o mes norime suteikti realų postūmį šiam procesui – lietuviai pasaulyje turi tikrai galingą potencialą“, – sako A. Armonaitė.
Ministrė išskyrė kelias sritis, kuriose diaspora gali atlikti ypač svarbų vaidmenį ir suteikti postūmį šalies inovacijų ir verslo ekosistemai. Pirmiausia, į valstybės institucijų ir tarpinstitucinį konsultavimo procesą siekiama labiau įtraukti pasaulio lietuvius, organizacijų atstovus, kad jie prisidėtų savo įžvalgomis.
Plečiant komercijos atašė tinklą siekiama aktyviau dirbti su įvairiose šalyse esančiais diasporos atstovais – tai daroma per agentūras „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“. Tikimasi, kad visos šios institucijos kartu su ambasadomis ir konsulatais dirbs kaip „Team Lithuania“ komanda. Norintieji patekti į „Team Lithuania“ kviečiami dalyvauti konkursuose ir tapti Lietuvos komercijos atašė savo gyvenamojoje šalyje.
Šiuo metu Lietuva turi 12 komercijos atašė įvairiose šalyse. Iki 2024 metų planuojama padidinti šį skaičių iki 32, todėl bus plečiamas tinklas tokiose valstybėse kaip JAV, Vokietija, Prancūzija, nauji atašė įsikurs Pietų Korėjoje, Singapūre, Japonijoje, Danijoje, Lenkijoje ir Italijoje.
Kita labai svarbi sritis, kurioje užsienyje gyvenantys lietuviai gali atlikti svarbų vaidmenį šalies ekonomikai, yra talentų pritraukimas – 79 proc. Lietuvą pasirinkusių užsienio investuotojų sako, kad talentų pasiūla yra esminė atėjimo į Lietuvą sąlyga. Siekiant pritraukti diasporos talentus, kuriamas užsienio lietuvių jaunimo stažuočių Lietuvos įmonėse rėmimo modelis. Tikimasi paskatinti jaunus žmones, atvykusius stažuotis į Lietuvą, likti mūsų šalies bendrovėse.
„Investuok Lietuvoje“ ir „Kurk Lietuvai“ programos dalyviams atlikus diasporos poreikių analizę, Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia kelias priemones, siekdama paskatinti tautiečių grįžimą ir greitesnę integraciją.
Kartu su kitomis institucijomis svarstomi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, siekiant dar labiau palengvinti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistų ir kitų trūkstamų pažangioms ekonomikos sritims specialistų – ypač IT – atvykimo sąlygas. Taip pat rengiamas su darbo vieta nesusijusios darbo vizos modelis, aktualus savarankiškai arba nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims.
Be to, atsižvelgiant į gerąją užsienio šalių praktiką, nuspręsta Lietuvoje plėtoti „International House Vilnius“ projektą, kur vienoje vietoje užsieniečiai galės gauti leidimą gyventi šalyje, privalomąjį sveikatos draudimą, konsultuotis mokesčių klausimais, deklaruoti gyvenamąją vietą, registruoti vaikus į švietimo įstaigas ir kt.
Dalyvauti šalies ekonomikos ir inovacijų procesuose kviečiamos įvairios pasaulio lietuvius vienijančios organizacijos: Pasaulio lietuvių bendruomenė, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, lietuvių profesionalų tinklas „Global Lithuanian Leaders“ (GLL), vienijantis daugiau kaip 2 tūkst. profesionalų 22 šalyse, bei kitos organizacijos ir universitetų studentų atstovybės.
