Dar studijų metu pradėjęs dirbti bendrovėje „Achema“, tuometinis Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) studentas Andrius Zuoza, praėjus 10-iai metų, šiandien užima koncernui „Achemos grupė“ priklausančios įmonės Vokietijoje „Agro Baltic“ GmbH generalinio direktoriaus pareigas. Lygindamas Lietuvos ir Vokietijos verslo kultūras, A. Zuoza konstatuoja, vokiečiai – labai kruopštūs, visuomet apgalvotai priimantys sprendimus, o lietuviai linkę darbus pradėti greitai, jų iki galo nesuplanavus.
A.Zuoza: „Vokiečiai yra labai racionalūs, pakankamai konservatyvūs, vertinantys asmeninį bendravimą ir saugantys savo ilgalaikius verslo partnerius.“
Baigęs ekonomikos bakalauro studijas, A. Zuoza nusprendė tęsti mokslus magistrantūroje. Būtent tada, dar būdamas studentu, įsidarbino trąšų gamyklos „Achema“ Komercijos tarnyboje.
„Veiklos pradžioje teko dirbti su įmonės partneriais Latvijoje. Vėliau pasitaikė galimybė atlikti savaitės praktiką koncernui „Achemos grupė“ priklausančioje įmonėje Vokietijoje „Agro Baltic“ GmbH. Taip ir prasidėjo mano karjera Vokietijoje, kuri tęsiasi iki šiol“, – prisimena A. Zuoza.
Laikėsi sau duoto pažado
Dar studijų metu verslininkas davė sau pažadą, kad visas, Universitete gaunamas žinias, sieks kiek įmanoma labiau pritaikyti praktikoje.
„Kai mokiausi ekonometrikos, įgytas žinias taikydavau praktikoje, net jei to tiesiogiai ir nereikėdavo. Kai buvo dėstomas projektų valdymas – savo darbus paversdavau projektais ir bandydavau tokiu būdu pritaikyti gautas žinias. Studijuojant verslo etiką, informaciją apie įvairių šalių kultūrinius ypatumus pasitelkdavau bendraudamas su žmonėmis ir stebėdamas jų reakcijas“, – paaiškino A. Zuoza. Andrius Zuoza
Šis Universitete išsiugdytas įprotis pravertė ir vėliau – dalindamasis savo pastebėjimais su kolegomis ar dėstytojais, verslininkas pastebėjo, kad tokiu būdu turimas žinias galima dar labiau papildyti, atrasti netikėtų jų pritaikymo būdų.
Svarbiausia – kritiškai mąstyti ir dalintis žiniomis
Pašnekovo įsitikinimu, studijų metu suformuoti kritinio mąstymo ir žinių dalinimosi įgūdžiai buvo vienos svarbiausių kompetencijų, įgytų Universitete.
„Ekonomikos studijos suteikia gerą žinių bagažą vidinių rinkos „mechanizmų“ suvokimui, o tai leidžia greitai suvokti tiek bet kurios pramonės šakos bendruosius dėsnius, tiek ir bendrąsias rinkos tendencijas“, – sakė A. Zuoza.
Paklaustas, ką patartų ekonomikos studijas ką tik baigusiam jaunuoliui, verslininkas teigė, kad pats dabar būdamas tokioje situacijoje, siektų išsigryninti labiausiai dominančią veiklos sritį. Tuomet, pasak A. Zuozos, reikia atsiduoti mėgstamai veiklai: dalyvauti įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje, mokslinėse ir verslo konferencijose, pradėti rašyti blogą ir t.t.
Perprato Vokietijos verslo kultūrą
Pradėjęs dirbti svečioje šalyje, A. Zuoza susidūrė su tam tikrais kultūriniais pokyčiais. „Didžiausias iššūkis buvo ir tebėra Lietuvos ir Vokietijos verslo kultūros skirtumai. Tam, kad šiuos skirtumus perprastum, reikia nemažai laiko. Vokiečiai yra labai racionalūs, pakankamai konservatyvūs, vertinantys asmeninį bendravimą ir saugantys savo ilgalaikius verslo partnerius“, – apie verslo santykių specifiką Vokietijoje pasakojo pašnekovas.
Jo teigimu, prekybos trąšomis srityje pirmiausiai vertinama produkto kokybė, sklandus tiekimas, komunikacija ir problemų sprendimo būdai, tik tuomet atsižvelgiama į produkto kainą.
„Net ir esant nežymiam kainų skirtumui, vokiečiai yra linkę rinktis ilgalaikį verslo partnerį, o ne naują, nepažįstamą tiekėją. Tai ypač juntama, dirbant su vidutinio dydžio Vokietijos bendrovėmis. Pelnius gerą vardą, pasitikėjimą, net kažkam nepasisekus, vokiečiai dažnai suteikia antrą, o kartais net ir trečią šansą“, – pasakojo A. Zuoza.
Verslininkas taip pat pažymi, kad įvykus didesniam konfliktui, dėl kurio buvote išbrauktas iš tiekėjų sąrašo, vėl į jį sugrįžti gali būti itin sudėtinga.
Pradėjęs dirbti „Agro Baltic“ GmbH Vokietijoje, A. Zuoza susidūrė su įmonėje įsišaknijusia kritinio mąstymo, inovacijų paieškos bei žinių dalinimosi praktika. „Šią „Agro Baltic“ GmbH vidinę kultūrą labai gerbiu ir jaučiu didelę atsakomybę, siekdamas ją išsaugoti bei plėtoti“, – teigė jis.
Kol vokiečiai svarsto, lietuviai skuba pradėti
Paprašytas palyginti Vokietijos ir Lietuvos ekonomiką, pašnekovas pripažino, jog tai padaryti – itin sunku. „Vokietija – didelė, daugialypė, aukštą pridėtinę vertę kurianti ir į eksportą orientuota atvira rinka. Žiūrint iš kitos pusės, yra sričių, kuriose Lietuva yra toliau pažengusi nei Vokietija, pavyzdžiui, biotechnologijų, lazerių pramonė, interneto plėtra ir prieinamumas ar mobiliųjų (GSM) tinklų paslaugos“, – vardijo verslininkas.
Pasak A. Zuozos, vienas iš ryškiausių abiejų šalių skirtumų – Vokietijoje esminiai sprendimai yra priimami neskubotai ir netgi lėtai, apsvarsčius ir apgalvojus visus įmanomus scenarijus bei klausimus, o Lietuvoje darbai dažnai pradedami jų iki galo nesuplanavus.
„Esu tikras, yra daug išimčių, bet Vokietijoje po sprendimo priėmimo stengiamasi dirbti sutarta linkme ir laikytis savo įsipareigojimų. Šiuose procesuose ir atsiskleidžia vokiškas kruopštumas. Tuo tarpu lietuvių darbštumas dažniausiai reiškia, kad darbus pradedame greitai, po to taisome klaidas ir vėl pradedame nuo pradžių“, – lietuvių ir vokiečių skirtumus apibendrino A. Zuoza
Šaltinis: ktu.edu.lt
