Po pirmo metų ketvirčio didelis skaičius gyventojų antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas išsiėmė grynaisiais pinigais – jų poreikis pastarąją savaitę išaugo kelis kartus, teigia Lietuvos bankas (LB).
„Kalbant apie tai, kur juda pinigai, ką dabar jau matome – daug pinigų yra išgryninama, (…) poreikis gryniesiems pinigams yra du-tris kartus didesnis nei 2025 m. vidurkis, penktadienį buvo penkis kartus didesnis, tai spaudimas gryniesiems pinigams yra didelis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje trečiadienį sakė LB Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
„Tiek mūsų padalinys, tiek komerciniai bankai čia puikiai susitvarko, didesnių trikdžių čia nėra, visi žmonės, kurie nori išsiimti grynus pinigus, juos išsiima“, – kalbėjo LB atstovas.
Pasak V. Cibo, lėšų išmokėjimą pensijų kaupimo bendrovės įgyvendino sklandžiai, o tai rodo rinkos brandą.
„Turėjome abejonių dėl likvidumo, nes iš tiesų suma yra didžiulė, precedento tokio anksčiau nesame turėję, bet, mūsų nuomone, viskas vyko sklandžiai. Mūsų turimais duomenimis, su tais gyventojais, kurie pateikė prašymus (pasitraukti iš sistemos – ELTA), yra atsiskaityta“, – tikino jis.
LB savo vertinimus, kaip pirma lėšų atsiėmimo iš antros pakopos pensijų fondų banga paveikė ekonomiką, planuoja pateikti gegužės viduryje.
„Sodros“ direktoriaus pavaduotoja Violeta Latvienė sakė, kad per pirmą metų ketvirtį iš antros pensijų pakopos daugiausiai traukėsi jauni žmonės, taip pat mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
„Iš bendros analizės matome, kad didžiausias pasitraukimų skaičius, dažnis buvo jaunų žmonių imtyje – tarp 25 ir 35 metų amžiaus, kuo daugiau metų, kuo vyresnio amžiaus žmonės, tuo mažesnė dalis buvo pasitraukimo“, – komiteto posėdyje sakė teigė ji.
„Pajamų lygmenyje žiūrint, matome, kad daugiausia pasitraukė tie, kurių pajamos yra apie vidutinį darbo užmokestį, kuo didesnės pajamos, tuo mažesnė dalis žmonių traukiasi iš kaupimo. Nors galbūt norėjosi, kad būtų priešinga situacija, nes kaupti senatvei pirmiausia turi būti suinteresuoti žmonės su mažesnėmis pajamomis“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.
Anot V. Latvienės, tikslesnius duomenis apie pasitraukimą iš sistemos „Sodra“ pristatyti galės vėliau, nes trečiadienis yra paskutinė diena, kai pensijų fondai gali teikti šią informaciją.
Lėšos, per pirmą ketvirtį pateikus prašymus pasitraukti iš kaupimo, gyventojams išmokamos iki balandžio 15 d., šio trečiadienio.
Prašymus pateikus per antrą ketvirtį, pinigai bus išmokėti iki liepos 15 d.
Per tris mėnesius iš sistemos pasitraukė apie 40 proc. visų sistemos dalyvių – beveik 550 tūkst. žmonių, iš viso pensijų fondai neteko 4,4 mlrd. eurų – iš jų 2,9 mlrd. eurų grąžinta gyventojams, 1,3 mlrd. eurų – „Sodrai“.
Iš sistemos savo noru pasitraukė 515 tūkst. žmonių (37 proc. dalyvių), dar 24,8 tūkst. žmonių (2 proc.) – todėl, kad jiems liko mažiau nei penkeri metai iki pensijos arba jie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos (turtas siekia 124 mln. eurų), dar 9,7 tūkst. gyventojų (1 proc.) pasitraukė dėl ligos (76,8 mln. eurų).
Dar 31 tūkst. kaupiančiųjų (2 proc.) atsiėmė ketvirtadalį lėšų, tačiau sistemoje kaupti liko – pensijų fondai neteko 55 mln. eurų šio turto.
Iki sausio antroje pensijų pakopoje kaupė maždaug 1,4 mln. žmonių.
Seimas pernai priėmė įstatymą, kuriuo gyventojams sudaryta galimybė laisvai nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos atsiimti lėšas, kurias jie įmokėjo į antros pakopos pensijų fondus kartu su investicine grąža.
Susiję straipsniai:
