Balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena. Nors jaučiamas šios profesijos darbuotojų stygius, jaunieji medikai nusiteikę pozityvai. Šia proga penktų metų vidaus ligų rezidentas Justinas Abugelis pasidalino, kas svarbiausia medikams, pradedant profesinę kelionę.
Justinas Abugelis žongliruoja medicininiais terminais, pasakodamas apie savo kasdienį darbą ligoninėje. Geru žodžiu vis pamini jaunesnius kolegas, kuriems dėsto, giria savo gydytojus mentorius.
Jo telefonas nesiliauja skambėjęs viso pokalbio metu, o atsiliepdamas į skambučius – tais pačiais medicininiais terminais tikslina, nukreipia, duoda nurodymus.
Galiausiai paklaustas, o kaipgi jam patinka tiesioginis darbas su pacientais, šypsodamasis atsako, kad bendrauti su pacientais jam – vienas malonumas, o gal net mėgstamiausia darbo dalis.
Nuo vaikystės domino medicinos naujovės
Tai, kad mokysis medicinos, Justinas suprato gana anksti: „Prisimenu, tėvai prenumeruodavo savaitraštį, kuris turėjo priedą apie medicinos naujoves. Tas priedas buvo pats laukiamiausias mano skaitinys! Ėjau tada gal į septintą ar aštuntą klasę“. Tačiau gabumai gamtos mokslams ir domėjimasis medicinos naujovėmis – ne vieninteliai kriterijai, į kuriuos buvo svarbu atsižvelgti, renkantis profesinį kelią.
„Iš pradžių įstojau į genetiką, juk tai bene labiausiai su inovacijomis susijusi sritis, bet metus ten atsimokęs supratau, kad darbas laboratorijoje – ne man. Man patinka bendrauti su žmonėmis, todėl pasirinkau medicinos studijas“, – pasakoja J. Abugelis.
Vidaus ligos – geriausias sprendimas
„Man atrodo, kad stodamas į mediciną, ne iki galo supranti, kur stoji. Tas suvokimas ateina pamažu – mokaisi, praktikuoji ir vis tyrinėji, o kuri gi sritis traukia labiausiai. Man visada buvo įdomi diagnostika ir jos galimybės. Taip pat domino terapinės specialybės – kardiologija, gastroenterologija, pulmonologija, todėl pats geriausias sprendimas pasirodė rinktis vidaus ligų rezidentūros programą. Ir nebuvo nė dienos, kad pasigailėčiau šio sprendimo“, – dalijasi J. Abugelis.
Jis džiaugiasi rezidentūros baze pasirinkęs LSMU Kauno ligoninę: „Šios ligoninės galimybės – plačios. Puikiai išvystytos mikrobiologijos, biochemijos laboratorijos, taip pat instrumentiniai tyrimai.
Pacientai gauna visą reikiamą gydymą. O mums, gydytojams rezidentams, svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos mokytis nuo pačių pagrindų ir tą daryti tinkamu tempu. Vertinu, kad ligoninės atmosfera, yra paremta geranorišku bendradarbiavimu. Sulaukiame pagalbos iš aukščiausios kvalifikacijos gydytojų, slaugytojų, kitų specialistų“.
Nei studentas, nei gydytojas
Pats jaunesniems kolegoms dėstantis J. Abugelis pabrėžia, kad itin reikšminga yra ir rezidentų pagalba vieni kitiems: „Gydytojas ne visada turi tiek laiko išaiškinti viską iki smulkmenų, kiek rezidentas. Man pačiam vyresniųjų metų rezidentai buvo geriausi mokytojai. Jautiesi drąsiau, užduodamas klausimus, nes žinai, kad jie ką tik mynė tuos pačius klausimų kelius“.
Apskritai, rezidento statusas gana išskirtinis, pastebi J. Abugelis: ir studentas, ir nebe studentas, ir gydytojas, ir dar ne gydytojas. Todėl, anot jo, svarbu laikytis drauge ir eiti per mokymosi procesą bendradarbiaujant. Juolab, kad pati medicinos sistema sutvarkyta taip, kad geriausiai veikia bendradarbiavimo, žinių ir patirties dalijimosi sąlygomis.
Pokalbis su pacientu – nepamainomas
Šiuo metu J. Abugelis atlieka rezidentūrą ligoninės Šančių padalinio Kardiologijos skyriuje. Čia jam dažnai tenka dirbti su sunkios būklės pacientais, patekusiais į ligoninę skubos tvarka.
„Nors dirbdamas medicinoje mokaisi visą gyvenimą, jau galiu pasidžiaugti atsirandančiu pasitikėjimu savo jėgomis, progresu. Įvaldau vis daugiau diagnozavimo būdų, domiuosi naujais. Ir visgi gydome ne kompiuteryje suvestus tyrimų duomenis, o ŽMONES. Esu tikras, kad niekas niekada nepakeis gyvo bendravimo su pacientu ar jo artimaisiais. Tinkamas santykis su pacientu, susipažinimas, pašnekesys gali suteikti gydytojui daugiau informacijos nei naujausi tyrimai“, – sako gydytojas rezidentas.
J. Abugelis taip pat dėsto LSMU Medicinos akademijos Vidaus ligų klinikoje ir sako, kad jam tai leidžia tapti svarbaus būsimųjų gydytojų karjeroje įvykio liudininku. „Veduosi studentus į pirmąjį jų susitikimą su pacientais. Būsimieji gydytojai apsivelka baltus chalatus, pasiima stetoskopus ir keliaujame į jiems dar naują patirtį. Visada akcentuoju, kad pokalbis su pacientu yra labai svarbi jų darbo dalis, galinti palengvinti diagnozavimo ir gydymo kelią,“ – pasakoja gydytojas rezidentas.
Geram gydytojui nuoširdžiai rūpi
Paklaustas, kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras gydytojas, J. Abugelis išskiria nuoširdų rūpestį pacientu: „Manau, kad vien nuoširdžiai rūpindamasis pacientais, jau gali būti labai geras gydytojas. O jei dar neapsiribosi turimomis žiniomis ir nuolat tobulėsi profesiniu atžvilgiu, tuomet gali kalnus nuversti.“
Jis ateityje norėtų derinti gydytojo ir dėstytojo darbą. „Mane labai motyvuoja tai, kad galiu perteikti žinias jaunesnei kartai. Patinka bendrauti ne tik su pacientais ar kolegomis, bet ir su studentais. Todėl LSMU Kauno ligoninė ir toliau man išlieka labai geru pasirinkimu“, – šypsosi J. Abugelis.
