Pastaraisiais metais Kaunas ir jo apylinkės pasižymi pastebimu augimu. Miestas auga ne tik pagal registruotų gyventojų skaičių, bet ir kaip patraukli vieta verslo plėtrai. Tai lemia, jog miestas yra savotiškas transporto mazgas, turintis jungiamuosius kelius su kitais Lietuvos miestais, prie spartaus augimo prisideda auganti laisvoji ekonominė zona (LEZ) bei kiti verslo plėtrai svarbūs aspektai. Vien praėjusiais metais Kaune įsikūrė apie 1400 naujų įmonių, kurių didžioji dauguma – smulkios arba vidutinės.
Iš viso Kauno apskrityje praėjusiais metais veikė apie 25 tūkst. įmonių. Didžiosios dalies įmonių veikla susijusi su didmenine ir mažmenine prekyba, transporto priemonių remontu, profesine, moksline ir technine veikla. „European Merchant Bank“ („EMBank“) valdybos narys Aurelijus Šveikauskas sako, kad pastarųjų įmonių atsiradimas neretai siejamas ir su Kauno LEZ. Mat užsienio verslams įsikūrus šioje teritorijoje ir pritraukus naujų darbuotojų, atsiranda papildomų paslaugų poreikis, o tai tampa paskatinimu kurtis naujiems verslams.
„Kauno LEZ pritraukia apie 70 proc. tiesioginių užsienio investicijų Kaune. Tai reiškia, kad laisvoji ekonomikos zona yra viena iš esminių Kauno verslo augimo figūrų. Žinoma, siekiant dar didesnio augimo, reikalingi ir palankūs bei greiti valstybės sprendimai, tačiau niekas nepaneigs, kad potencialas milžiniškas. LEZ duomenimis, čia dirbantys specialistai nenusileidžia dirbančiųjų Vilniuje vidutiniams atlyginimams “, – sako A. Šveikauskas.
Vos prieš dvejus metus Kauno LEZ pranešė apie pirmąjį pritrauktų investicijų milijardą, tačiau per pastaruosius kelis metus investicijų suma išaugo daugiau nei perpus ir jau siekia siekia 1,56 mlrd. Eur. Jau netolimoje ateityje Kaunas tikisi pasiekti 2 mlrd. Eur investicijų sumą. Prognozuojama, kad tai galėtų leisti sukurti beveik 10 tūkst. aukštos kvalifikacijos darbo vietų. „EMBank“ valdybos narys sako, kad tokiu tempu auganti Kauno ekonomika leidžia ne tik pritraukti pasaulinio lygio žaidėjų, bet ir miestą reprezentuoja kaip patrauklų investicijų lopšį.
Daugėja gyventojų, auga vidutinė alga
A. Šveikauskas pabrėžia, kad miesto potencialą patvirtinai ir tai, kad paskutinius 5 metus gyventojų skaičius auga. Taip yra po net beveik 30-ies metų pertraukos. Per pastaruosius metus gyventojų skaičius mieste padidėjo maždaug 6 proc. ir po ilgos pertraukos perlipo 300 tūkst. gyventojų kartelę. Dar nemažai žmonių nors ir negyvena Kaune, tačiau čia atvyksta dirbti dėl patogios lokacijos, mat nuo kitų didžiųjų Lietuvos miestų kaip Vilniaus, Panevėžio, Marijampolės ir kitų, atstumas siekia nuo 50 iki 110 km.
„Kauno apskritis pagal bruto atlyginimo augimą yra vienas lyderių šalyje. Skaičiuojama, kad šių metų viduryje vidutinis bruto augimas siekė beveik 12 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Toks augimas yra beveik 2,5 proc. didesnis nei Vilniaus apskrityje ir beveik 1 proc. didesnis nei Klaipėdoje. Tendencijos rodo, kad regionas ir toliau gali fiksuoti vieną didžiausių augimų šalyje “, – akcentuoja A. Šveikauskas.
Pasak jo, vidutinis atlyginimas bruto Kaune viršija šalies vidurkį ir po truputį mažina atotrūkį nuo Vilniaus. Maža to, nemažą duoklę Kaunas susirenka iš kultūrinių renginių, kuriuos aplanko tiek svečiai iš kitų šalies miestų, tiek užsienio. Didžiausia uždara arena ir rekonstruotas stadionas šalyje – viena iš priežasčių prisikviesti didžiausius renginius. Pastarieji prisideda prie miesto populiarinimo ir paslaugų sektoriaus augimo. Šis rodiklis yra svarbus verslo augimui, kadangi beveik 70 proc. šalies gyventojų dirba paslaugų sektoriuje.
Jungtis su Vakarų Europa
Jau po kelių metų Kaunas turėtų tapti dar svarbesne jungtimi tarp Šiaurės ir Vakarų. Dar 2016 m. geležinkelio tinklas pasipildė vėže Kaunas-Varšuva, kuri palengvina krovinių pervežimą. Tai reiškia, kad Kaunas tapo savotiškais šalies geležinkelio vartais į Vakarų Europą. Tačiau tai ne pabaiga, nes iki 2026 m. planuojama, kad „Rail Baltica“ sujungs Kauną su Ryga ir Talinu, o traukiniai šia vėže gales judėti beveik 250 km/val. Greičiu. Kaunas taps bene didžiausio intensyvumo vieta regione.
Reikia nepamiršti, kad per tą laiką plėsis ir Kauno LEZ bei Kauno intermodalinis terminalas ir viešasis logistikos centras, šalia kurio iki 2026 m. įsikūręs 12 ha viešasis logistikos centras išplės saugojimo galimybes. Daugiau vietos turėtų atsirasti ir LEZ plėtrai.
Nors Kaunas pastaruosius metus auga pastebimai, tačiau jau netrukus šis Lietuvos vidurio miestas gali sulaukti dar daugiau dėmesio iš užsienio investuotojų. Kryptingas regiono judėjimas ir suteikiamos naudos naujiems verslams gali suteikti pavydėtiną grąžą.
