Vyriausybė patvirtino europinės vėžės projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros priežiūros depų Kaune ir Panevėžyje specialųjį planą. Trečiadienį vykusiame posėdyje taip pat nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.
Infrastruktūros priežiūros depai yra neatsiejama tiesiamo europinio geležinkelio dalis ir užtikrins visų „Rail Balticos“ ruožų techninę priežiūrą.
„Naujoji europinio geležinkelio infrastruktūra atneš ekonominę ir socialinę naudą Lietuvai ir mūsų šalies regionams – kurs naujas galimybes verslui ir darbo vietas. Projektas ypatingai svarbus geležinkelių logistikos krypčių pertvarkai ir bendrai šalies ekonomikai“, – sako susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Specialiajame teritorijų planavimo dokumente numatytos depų ir su jais susijusių objektų statybai reikalingos konkrečios teritorijos. Specialusis planas šių metų pradžioje buvo pristatytas visuomenei – visos suinteresuotos šalys turėjo galimybę teikti pastabas bei argumentuotus pasiūlymus dėl parengto infrastruktūros priežiūros depų specialiojo plano.
Panevėžio infrastruktūros priežiūros depas bus statomas netoli Panevėžio rajono savivaldybėje esančio Gustonių kaimo. Jam numatoma skirti 94,2 hektaro (ha) teritorijos. Preliminari alternatyvoje numatytos infrastruktūros depo bei kitų geležinkelio objektų (stočių) įgyvendinimo kaina – 93,56 mln. eurų.
Po konsultacijų su institucijomis Panevėžio depo teritorija buvo išplėsta. Pasak Dovydo Palaimos, „LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovo, buvo atsižvelgta į tai, kad su projektu „Rail Baltica“ susijusi infrastruktūra, įskaitant ir Panevėžio geležinkelio stotį, privalo atitikti NATO ir Europos Sąjungos karinės infrastruktūros reikalavimus.
Kauno infrastruktūros priežiūros depas bus statomas netoli Kauno rajone esančio Neveronių kaimo. Kauno depo teritorijos infrastruktūros plėtrai prireiks 25,5 ha teritorijos, didžioji planuojamos teritorijos dalis priklauso valstybei (25,33 ha). Preliminariai skaičiuojama, kad plane numatyti darbai kainuos 31,45 mln. eurų.
Tai jau antrasis Vyriausybės patvirtintas specialusis planas įgyvendinant projektą „Rail Baltica“. Pirmasis patvirtintas planas apėmė darbus ruože Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena.
Šiuo metu intensyviai vyksta teritorijų planavimo veiklos ir kituose ruožuose – Kauno geležinkelių mazge, Kaunas–Vilnius ir Kaunas–Lietuvos ir Lenkijos valstybių siena – rengiami šių objektų specialieji planai. Numatoma, kad visi naujosios geležinkelio trasos specialieji planai bus patvirtinti iki šių metų pabaigos.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelių linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelių linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
