Dviejų moterų – Lauros ir Astos – istorijos skirtingos, tačiau turi šį tą bendro: reguliariai lankantis pas ginekologą galima užbėgti gimdos kaklelio vėžiui už akių. Į rūpimus klausimus atsako ekspertai, o pacientės dalijasi savo patirtimi.
Svarbiausia – nepamiršti kelio pas ginekologą
Kiekvienais metais, kai pamato raginimus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, vilnietė Laura S. (40 m.) prisimena savo istoriją.
„Vilniaus gimdymo namų gydytojai ginekologei Dalytei Variakojienei esu dėkinga, kad apsaugojo mane nuo didelės bėdos“, – pasakojimą nuo padėkos pradeda mama.
Tąkart į minėtą ginekologę ji kreipėsi dėl šeimos planavimo reikalų: jau augino dvi dukras, dar turėjo planų studijuoti, todėl norėjo atitinkamai susiplanuoti savo asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Lietuvoje tada dar nebuvo įsibėgėjusi profilaktinė gimdos kaklelio vėžio programa, bet gydytoja pasiūlė atlikti citologinį PAP tepinėlį.
Po keleto dienų Laura sulaukė skambučio: tyrimo rezultatai rodo, jog gimdos kaklelyje rasta ikivėžinių pakitimų. „Supratau viena – man vėžys… Ir dar supratau, jog reikia atvykti į ligoninę.“
Po keleto dienų Laura sulaukė skambučio: tyrimo rezultatai rodo, jog gimdos kaklelyje rasta ikivėžinių pakitimų. „Žinoma, tokią žinią priimi, kaip pasaulio pabaigą. Supratau viena – man vėžys… Ir dar supratau, jog reikia atvykti į ligoninę“, – išgyventą stresą prisimena moteris.
Ligoninėje Laurai atliko konizacijos procedūrą, ir kitą dieną ji jau keliavo namo. Viskas greitai ir gerai sugijo, neliko jokių liekamųjų reiškinių, tik tikrintis pas ginekologą tenka dažniau, nei patariama kitoms moterims. „Su didžiausiu atidumu tai darau, – prisipažįsta Laura, – pasižymiu kalendoriuje vizito pas ginekologą datą.“
Pašnekovė ragina visas savo pažįstamas, drauges dalyvauti profilaktinėje patikros programoje – tai visiškai nesudėtinga.
„Neieškokite pasiteisinimų, kodėl to nedarote. Gimdos kaklelio vėžys – grėsminga liga, tačiau jai galima užbėgti už akių. Nepamirškite kelio pas ginekologą. Beje, dalyvavimas profilaktinėje programoje – ne tik būtinas, bet ir nemokamas“, – primena grėsmingos ligos per plauką išvengusi moteris.
Mąstymas ir matymas apsivertė aukštyn kojomis
„Pas ginekologę nesilankiau ne tik neturėdama pavyzdžio šeimoje, kurioje užaugau, bet ir manydama, kad jei nieko neskauda, ciklas reguliarus ir turiu vieną ilgalaikį partnerį, manęs tai kažkodėl neliečia. Nepaisant to, kad raginimus pasitikrinti profilaktiškai girdėjau. Tarsi likimo paskatinta internete radau maloniai ir profesionaliai bendraujančios ginekologės profilį, nuėjau į privačią kliniką pasitikrinti ir jau po mėnesio, po visų atliktų papildomų tyrimų, prie tos pačios klinikos durų verkiau. Man buvo rastas pirmos stadijos piktybinis gimdos kaklelio navikas,“ – pasakoja savo istoriją Asta (34 m.).
Nuėjau į privačią kliniką pasitikrinti ir jau po mėnesio, po visų atliktų papildomų tyrimų, prie tos pačios klinikos durų verkiau. Man buvo rastas pirmos stadijos piktybinis gimdos kaklelio navikas.
Sunkiausias buvo diagnozės laukimo mėnuo. „Žinojau, kad biopsijos iš sveikų audinių juk neima be reikalo. Pirmą kartą taip aštriai pajutau visko trapumą. Sunku ir susidūrus su realybe, kuri tau anksčiau neegzistavo, kai tarsi tikiesi užuojautos ir jautrumo iš poliklinikoje ar ligoninėje sutiktų darbuotojų, bet esi jiems vienas iš neaprėpiamo masto sergančiųjų minios, tyrimų turintis laukti daugiau nei pusmetį besitęsiančioje eilėjeׅ“, – atvirauja Asta.
Anot jos, tada supranti daug ką: ir gydytojų darbo specifiką, ir krūvius, ir sergančios visuomenės mastelį, žmonių nuotaikas bei bendrą biurokratijoje paskendusią sveikatos apsaugos sistemą. Supranti ir tai, kad gėda ar nepatogumas, susijęs su lytine sveikata, apsiverčia aukštyn kojomis. Būtent nesugebėjimas apie tai kalbėti ir tuo rūpintis laiku yra kur kas labiau gėdingas, o tavo romantizuotas intymumas gydytojui tėra laikinas žmogiškasis kūnas, vienas tų, kuriuos jis mato kasdien. Šis suvokimas pastatė ant žemės, mobilizavo ir privertė pasitikėti gydytojais, daryti tik tai, ką šiuo metu reikia, kad būtum sveika.
Sunkiau išguiti iš minčių, negu iš kūno
Po pusantro mėnesio nuo diagnozės, atlikus papildomus tyrimus dėl ligos išplitimo, Astai buvo paskirtas tausojantis gydymas Nacionaliniame vėžio institute ir atlikta gimdos kaklelio konizacija.
Gydytojos Dianos Žilovič rūpestingo atidumo ir profesionalumo dėka navikas išpjautas iki sveikų audinių. Šiuo metu pas gydytoją Asta turi lankytis ilgalaikiam stebėjimui.
„Nerimas niekur nedingo, gyvenimas pasidalijo į trijų-keturių mėnesių apžiūros skilteles, bet esu labai dėkinga, kad tas pats likimas mane atvedė į tokių gydytojų kaip Diana Žilovič ir Greta Balčiūnienė rankas. Jos man tapo nepriklausomoje Lietuvoje užaugusių, aukščiausias mokslų pakopas baigusių, tarptautiškai besistažuojančių, stiprių, atvirai mąstančių specialisčių simboliu. Lietuvoje yra nuostabių, savo profesiją mylinčių, pacientus gerbiančių aukščiausio lygio gydytojų,“ – dalijasi mintimis Asta.
Pasak moters, kartais ligą kur kas sunkiau išguiti iš minčių, nei iš kūno. „Normalu, kad šioje situacijoje galima pradėti kaltinti tėvus, kodėl jie laiku tavęs nepaskiepijo. Partnerį ar save pačią, kad neišdrįsai pasitikrinti anksčiau. Tai viena iš gedėjimo stadijų, tačiau svarbu nei joje, nei kurioje nors kitoje neužsibūti. Labai sunku tai įgyvendinti realybėje, bet tam, kad sveiktum ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, reikia ne tik asmeninių pastangų ir specialistų pagalbos. Svarbus jautrus ir taktiškas artimųjų bei medikų bendravimas, taip pat stigmatizuojančio požiūrio į šią ligą atsisakymas“, – teigia Asta.
Moteris negali užmiršti, kai Lietuvos parlamento tribūnoje dar visai neseniai keli Seimo nariai skiepus nuo žmogaus papilomos viruso, kurio agresyviausios atmainos gali sukelti vėžinius susirgimus ne tik moterims, bet ir vyrams (!), vadino vienuolikmečių mergaičių vakcinacija nuo paleistuvystės.
„Tada ir supranti, kad edukacija apie sveikatos problemas reikalinga ne tik mokyklose, bet, deja, ir įstatymų leidžiamosios valdžios nariams. Toks nepasitikėjimas mokslu ir moteris menkinantis požiūris neprisiimant asmeninės atsakomybės – moraliai žlugdantis“, – įsitikinusi pašnekovė.
Astai norisi tikėti, kad ne tik visuomenės demografijos inžinerija, bet ir bendras požiūris į moters sveikatą bei pasirinkimus taps mažiau veidmainiškas, jautresnis ir įsiklausantis į realią statistiką, individualius atvejus.
Žmogaus papilomos virusas ir jo ryšys su vėžiu
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas. Šis virusas taip pat gali sukelti ir kitų lokalizacijų onkologinius susirgimus. Kadangi ŽPV bent kartą gyvenime yra užsikrėtę dauguma lytiškai aktyvių žmonių, labai svarbu žinoti, kaip galima išvengti sunkiausių šios infekcijos padarinių.
Į svarbiausius klausimus apie ŽPV ir jo ryšį su vėžiu atsako Nacionalinio vėžio instituto gydytoja akušerė ginekologė Diana Žilovič.
Pranešimo spaudai organizatorių nuotrauka
Kuo ŽPV pavojingas sveikatai?
ŽPV infekcija yra dažniausiai lytiniu keliu perduodama infekcija. Šiandien išskiriama apie 220 skirtingų ŽPV virusų tipų, iš kurių apie 40 yra susiję su lytinių organų gleivinėmis. Kai kurie iš jų turi onkogeninių savybių ir vadinami aukštos rizikos ŽPV tipais. Tai reiškia, kad jie gali sukelti vėžį.
Kaip plinta ŽPV?
Manoma, kad lytiškai aktyvūs žmonės bent kartą savo gyvenime yra susidūrę su ŽPV. Užsikrėsti ŽPV gali tiek vyrai, tiek moterys. Dažniausiai infekcija perduodama lytiniu keliu: per vaginalinius, oralinius, analinius lytinius santykius. Taip pat tiesioginio odos ar gleivinių sąlyčio metu; ŽPV infekcija galima užsikrėsti liečiantis prie kito žmogaus lytinių organų. Gimdymo metu moteris ŽPV infekciją gali perduoti savo naujagimiui.
Ar įmanoma išvengti užsikrėtimo ŽPV?
Norint išvengti ŽPV, rekomenduojamas rizikingo seksualinio elgesio vengimas, barjerinės kontracepcijos naudojimas lytinių santykių metu, tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas, lytiškai plintančių infekcijų gydymas.
Svarbu paminėti, kad barjerinė kontracepcija, tokia kaip prezervatyvai, pilnai neapsaugo nuo ŽPV perdavimo – jų sukuriama apsauga siekia vos 50–60 proc., tad tikimybė užsikrėsti vis tiek išlieka. Prezervatyvas nepadengia visos tarpvietės odos, todėl vulva, analinė, perianalinė sritys, varpos pagrindas, kapšelis lieka atviri kontaktui.
Ką gali sukelti ŽPV?
Dažniausiai užsikrėtus ŽPV iki 90 proc. atvejų šis virusas iš organizmo gali pasišalinti pats ir nesukelti jokių simptomų. Ilgai išliekanti didelės onkogeninės rizikos ŽPV infekcija gali sukelti ikivėžines ligas, o vėliau ir vėžį.
Moterims didelės onkogeninės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio, makšties, vulvos bei išangės ikivėžines ligas ir vėžį, vyrams – išangės ir varpos ikivėžines ligas ir vėžį.
Abiejų lyčių žmonėms šie virusai gali sukelti burnos, ryklės, gerklų, liežuvio šaknies ar net seilių liaukų bei tonzilių ikivėžines ligas bei vėžį. Ilgai išliekanti mažos rizikos ŽPV infekcija sukelia minėtų organų karpas.
Seniau nuo ŽPV buvo skiepijamos tik mergaitės. Kas keičiasi šiais metais?
Pati efektyviausia apsaugos priemonė nuo tam tikrų aukštos rizikos ŽPV tipų yra skiepai. Rekomenduojama skiepijimą pradėti kuo anksčiau, idealiu atveju – kol asmuo dar neturėjo jokio sąlyčio su ŽPV.
Šiuo metu Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijamos vienuolikos metų mergaitės dvivalente vakcina.
Nuo šių metų vasario 1 d. nuo ŽPV infekcijos Lietuvoje bus skiepijami berniukai ir mergaitės efektyvesne devynvalente vakcina. Devynvalentė vakcina apsaugo nuo septynių onkogeninių viruso tipų, sukeliančių 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų ir dviejų žemos rizikos ŽPV virusų, kurie sukelia lytinių organų karpas.
Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis. Dėl vakcinacijos galima kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Ar tėvai visada suvokia šio skiepo reikalingumą?
Deja, Lietuvoje vakcinacijos apimtys nėra pakankamos, siekia vos 65 proc. Norint pasiekti veiksmingą imunizaciją, reikėtų paskiepyti apie 80–90 proc. visų vienuolikmečių mergaičių.
Norint pasiekti visuotinį imunitetą, reikalinga lyčiai neutrali vakcinacija. Europos komisija 2021 metų kovo mėnesį pristatė kovos su vėžiu planą, kuriame vienu iš pagrindinių tikslų užsibrėžė eliminuoti gimdos kaklelio ir kitų vėžinių susirgimų atvejus, priklausomus nuo ŽPV infekcijos. Tam pasitelkiant rutininį mergaičių ir berniukų skiepijimą ir pasiekti bent 90 proc. mergaičių vakcinaciją bei ženkliai didinti berniukų skiepijimo apimtis iki 2030 metų.
Kokiais mitais, atsisakydami vakcinacijos nuo ŽPV, dažniausiai remiasi žmonės?
Viena dažniausių priežasčių yra nepasitikėjimas skiepais dėl patikimos informacijos trūkumo apie vakciną, jos saugumą, efektyvumą ir jos šalutinius poveikius.
Daug neigiamos informacijos apie skiepus tėvai gali rasti internete, išgirsta įvairių pasisakymų televizijoje, kurie nėra pagrįsti moksliniais tyrimais. Kai trūksta žinių apie imunoprofilaktiką, galima susidaryti klaidingą nuomonę. Dažnai žmonės nežino, kodėl taip svarbu pasiskiepyti nuo ŽPV ir kad tai yra veiksmingiausia prevencija nuo ŽPV sukeliamų ligų.
Ar patariate skiepytis suaugusioms moterims?
Tikrai TAIP. Tiek moterys, tiek vyrai mūsų šalyje gali pasiskiepyti savo lėšomis nuo 9 iki 45 metų amžiaus. Nuo 9 iki 15 metų užtenka dviejų vakcinos dozių, vyresniems nei 15 metų žmonėms reikalingos 3 vakcinos dozės.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa: kas pasikeitė nuo praėjusių metų?
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa yra nuolatinė moterų profilaktinė patikra, kurios tikslas – nustatyti ne patį vėžį, o vėžio išsivystymo riziką, tai yra priešvėžinius gimdos kaklelio pakitimus ir juos pašalinti. Gerai organizuota gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa gali sumažinti mirtingumą ir sergamumą iki 75–90 proc., jeigu programoje dalyvaus > 70 proc. numatyto amžiaus moterų.
Lietuvoje prevencinė programa veikia nuo 2004 metų, atliekant citologinį gimdos kaklelio (PAP) tyrimą 1 kartą per 3 metus.
Lietuvoje nuo 2022 metų sausio mėnesio prevencinė gimdos kaklelio vėžio programa pasikeitė. Dabar nuo 25 iki 35 metų moterims kas 3 metus atliekamas PAP tyrimas, nuo 35 (imtinai) iki 60 metų atliekamas aukštos rizikos ŽPV, nustačius aukštos rizikos ŽPV, atliekamas PAP tyrimas.
Jei 35 m. ar vyresnei moteriai per profilaktinę programą aptinkamas ŽPV, koks tolimesnis veiksmų planas jos laukia?
Nustačius aukštos rizikos ŽPV virusą, iš to paties mėginio atliekamas gimdos kaklelio PAP testas ir toliau pacientė nukreipiama gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai. Specialistas įvertins abiejų tyrimų rezultatus, gimdos kaklelio būklę ir nustatys tolesnį veiksmų planą.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.
