Dabartinė Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė gal ir yra rekordininkė, tačiau ar tais rekordais labai jau dera didžiuotis?
Rekordai
Jungtinės Karalystės premjerė LizTrus paskelbė apie atsistatydinimą po vos 45 dienų šiose pareigose. Taip ji tapo trumpiausiai valdžiusia britų premjere po George`oCanningo, kuris 1827 metais mirė pareigose praėjus apie keturiems mėnesiams po paskyrimo.
LizTrus atsistatydinimas nulemtas pirmiausia prarasto pasitikėjimo – palaikymas jos darbui britų visuomenėje buvo taip pat žemiausias tarp visų britų premjerų istorijoje, kiek tai matuojama. 80 proc. britų ją vertina neigiamai ir tik 10 procentų teigiamai. Net tarp jos partijos rinkėjų palankus vertinimas tesiekia 20 procentų. Kai buvo priverstas atsistatydinti, Borisą Johnsoną neigiamai vertino daug mažiau žmonių.
Nusivylimas premjere paveikė valdančių torių reitingus. Naujausios apklausos prognozuoja, kad jei rinkimai vyktų dabar, toriai gautų vos 48 mandatus vietoje turėtų 365. Juos lenktų net regioninė Škotų nacionalinė partija, kas reiškia, kad toriai liktų treti iš esmės dvipartinėje sistemoje. Nenuostabu, kad kairieji leiboristai reikalauja išankstinių rinkimų. Tačiau rinkimai Jungtinėje Karalystėje laukia tik 2024 metais.
O Lietuvoje?
Įdomu palyginti situaciją su Lietuva. Čia pagal naujausias apklausas vyriausybės darbą teigiamai vertina vos 2 procentai žmonių, tačiau tuo pačiu metu pagrindinė valdanti partija pirmauja bent kai kuriose apklausose, o premjerė kategoriškai atmeta tiek savo, tiek bet kurių ministrų poreikį atsistatydinti. Tai simboliškai liudija politinių kultūrų skirtumus Lietuvoje ir vadinamosiose brandžios demokratijos šalyse, kur demokratijos sąlygomis gyvenama šimtą ir daugiau metų. Pastarosiose ministrai ir kiti politikai traukiasi iš postų dėl iš pažiūros daug smulkesnių skandalų nei tie, dėl kurių nemato reikalo trauktis Lietuvos vyriausybės nariai ar politikai kitose postsovietinėse šalyse.
Salota
Trus nesėkmė buvo prognozuota ir tai net virto plačiai nuskambėjusiomis patyčiomis. Vienas britų žurnalas prognozavo, kad Trus kadencija nebus ilgesnė nei salotos galva išgyvena šaldytuvo lentynoje. Kita medija, tabloidasDailyStar, pasigavo šią mintį ir nuo spalio 14 dienis transliavo salotą šaldytuve. Atsistatydinimo dieną salota dar nebuvo nuvytusi. Paskutinėmis dienomis akciją internete nuolatos stebėjo tūkstančiai žmonių.
Trus reformos
Kas sužlugdė LizTrus palaikymą? Svarbiausias jos veiksmas buvo mokesčių reforma, reikšmingai nukirpusi mokesčius, įskaitant ir turtingiausiai visuomenės daliai. Išaugusios infliacijos ir energijos (ypač šildymo) kainų kontekste tai buvo labai blogai sutikta visuomenės. Tuo pačiu metu premjerės planuota skolintis pinigus viešosioms išlaidoms didinti, ypač energijos sąskaitų subsidijoms. Dabartinė infliacija ir aukštos palūkanos vyriausybių skolinimuisi yra visiškai priešingos aplinkybės tam, kas vyravo pastarąjį dešimtmetį. Tai nebeleidžia vyriausybėms lengva ranka didinti valstybės išlaidų, nors daug kas ir toliau bando tai daryti. Britanijoje tai nepasiteisino. Po mokesčių reformos rekordiškai krito svaro kursas, išaugo palūkanos skolinimuisi, prasidėjo masinis JK vyriausybės obligacijų išpardavinėjimas ir centrinis bankas turėjo įsikišti supirkdamas galybę obligacijų.
Britų finansų ministras jau pakeistas ir nuo minėtos reformos nusigręžta, numatyti dideli valstybės išlaidų karpymai, svaro kursas atsistato. Tačiau politiniai kursai liko nepakeliamai žemi. Liko ir ilgalaikių pasekmių. Ekonomistų vertinimu, būsima britų valdžia turės laikytis konservatyvesnės (t.y. mažiau išlaidžios ir mažiau besiskolinančios) politikos nei būtų galėjusios, jei Trus reformos nebūtų buvę. ES vyriausybės įprato skolintis su centrinio banko pagalba ir šiemet planuojamas viso 385 milijardų eurų skolos augimas, tačiau į ES šalių skolinimąsi rinkos reaguoja ramiau.
Įpėdinis
Britanijos valdantieji paskelbė, kad naują premjerą išsirinks labai greitai – dar šį mėnesį. Apklausose realiausias kandidatas yra RishiSunakas, buvęs britų iždo sekretorius, vasaros torių lyderio rinkimuose likęs antroje vietoje. Torių partijoje lyderio rinkimai vyksta dviem etapais – finalistus renka partijos atstovai parlamente, o iš jų antrame ture išsirenka visi partijos nariai visuotiniu balsavimu. Svarstomas ir Boriso Johnsono sugrįžimas. Per Trus valdymo savaites jo reitingai atsistatė tiek visuomenės, tiek partijos akyse. Pats Johnsonas pasakė svarstantis kandidatavimą.
Ukraina
Lietuvoje svarbus klausimas, kaip torių lyderių kaita paveiks britų paramą Ukrainai. Greičiausiai niekaip reikšmingai. Sutarimas remti Ukrainą britų visuomenėje ir politikų tarpe yra labai platus, postuose atsiduriantys politikai yra įpareigoti atitinkamai elgtis ne dėl to, kad patys to nori. Žinoma, asmeninis entuziazmas daug reiškia ir šia prasme Borisas Johnsonas yra geopolitiškai nuostabus kandidatas visam mūsų regionui. Visgi britų parama Ukrainai išliks daug užtikrintesnė už daugelio žemyninės Vakarų Europos šalių.
Autorius yra politologas, VU doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas
