Vilniaus apylinkės teismas ieško būdų, kaip Rusijoje gyvenančiam buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui įteikti Sausio 13-osios įvykių civilinio ieškinio dokumentus.
Keturių per Sausio įvykius žuvusiųjų – Vido Maciulevičiaus, Algimanto Petro Kavoliuko, Virginijaus Druskio, Apolinaro Juozo Povilaičio – artimųjų vardu Vilniaus teismui yra pateiktas civilinis ieškinys dėl buvusio Sovietų Sąjungos prezidento Michailo Gorbačiovo atsakomybės.
Ieškovams kovą įvykdžius teismo nurodymą į rusų kalbą išversti atsakovui dokumentus, teismas priėmė ieškinį ir nusprendė išsiųsti dokumentus M. Gorbačiovui.
„Atsakovas turi būti informuotas (apie bylą – BNS) ir pateikti savo atsiliepimą. Ieškoma būdų, kaip jam įteikti, dar vis ieškoma“, – BNS trečiadienį sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Aurimas Žukauskas.
Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos paštas į Rusiją siuntų nebesiunčia.
Civilinis ieškinys pateiktas šešių asmenų, kurie 1991 metų sausio 13 dieną neteko savo artimųjų, vardu.
Šiuo ieškiniu siekiama, kad M. Gorbačiovas, kaip aukščiausias pareigas užėmęs SSRS asmuo, sulauktų atsakomybės už Sausio 13-osios žudynes.
Ieškovai teigia teismui pateikę įrodymus, pagrindžiančius, kad tuometinis SSRS prezidentas M. Gorbačiovas 1991 metų sausio 11–13 dienomis būdamas vyriausiuoju SSRS ginkluotųjų pajėgų vadu turėjo kariuomenės kontrolę, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti kelią agresijai, tai yra nesustabdė tarptautinio nusikaltimo vykdymo.
„Labai svarbu, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, sulauktų atsakomybės“, – yra sakęs ieškinį parengęs advokatas Mindaugas Gedeikis.
R. Povilaitis, kaip nukentėjusysis baudžiamojoje Sausio 13-osios byloje, kėlė M. Gorbačiovo atsakomybės klausimą, nes šio buvusio aukščiausio Sovietų Sąjungos pareigūno nėra tarp teisiamųjų. Jį mėginta apklausti kaip liudytoją, tačiau nesėkmingai.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų Sausio 13-osios byloje nuteisti 67 buvusių sovietų karių ir karininkų. Tarp jų yra ir dabar jau miręs buvęs sovietų gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Dauguma kaltinamųjų šioje byloje nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Viešai skelbta, kad 91 metų buvęs sovietų prezidentas dabar gyvena name Maskvos priemiestyje.
Autorė Ingrida Steniulienė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
