2022 01 04
Seimui 2022-uosius paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija šiemet tobulins laukinių gyvūnų gerovę užtikrinančius teisės aktus ir kurs gyvūnų gerovei palankią aplinką užtikrindama bazines laisves ir sąlygas.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, Gyvūnų gerovės metai bus ne formalus paminėjimas, o postūmis praktinei veiklai. „XXI amžiuje žmogaus požiūris į gyvūną – iš esmės kitoks negu XX amžiuje. Gyvūnams turi būti užtikrinamos bazinės jų gerovės sąlygos, tad bus didelis pasiekimas, jeigu 2022 m. pabaigoje jų gerovė bus pagerėjusi lyginant su šių metų pradžia“, – pažymi aplinkos ministras.
Aplinkos ministerija numato ypatingą dėmesį skirti Lietuvoje įsteigtų zoologijos sodų indėliui, išsaugant biologinę įvairovę ir pagerinant juose laikomų gyvūnų gerovę. Todėl įgyvendinama iniciatyva, kurią pasiūlė projekto „Kurk Lietuvai“ atstovės, šiuo metu dirbančios ministerijoje – Gabrielė Marija Baltrušytė ir Aira Paliukėnaitė.
Bendradarbiaudamos su suinteresuotomis šalimis, jos siekia gerąsias užsienio praktikas pritaikyti Lietuvoje ir rengia zoologijos sodų vertinimo metodiką, kuri užtikrintų juose laikomų gyvūnų gerovę.
„Kurk Lietuvai“ komandos atlikta analizė rodo, kad, augant visuomenės sąmoningumui, supratimui, kaip svarbu išsaugoti laukinius gyvūnus ir jų buveines, pasirūpinti gyvūnų gerove, labai keitėsi zoologijos sodo samprata, funkcijos, teisinis reglamentavimas.
Seniau zoologijos sodai siekė komerciniais tikslais mažuose narvuose eksponuoti daugybę gyvūnų rūšių, dažniausiai paimtų tiesiai iš laukinės gamtos, menkai paisant jų gerovės.
Modernių zoologijos sodų veikla daug platesnė: jie ne tik atlieka gyvūnų gerovės tyrimus, bet ir prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo plačiąja prasme.
Europos Sąjungos zoologijos sodų direktyvoje pažymima, kad svarbus visas priemonių kompleksas, pradedant moksliniais tyrimais, išsaugojimo programomis, švietimo priemonėmis ir baigiant tinkamomis sąlygomis čia laikomiems gyvūnams.
,,Pasaulyje labiausiai paplitęs ,,penkių laisvių“ modelis gyvūnų gerovę apibrėžia kaip laisvę nuo alkio ir troškulio, skausmo ir ligų, diskomforto, baimės ir kančios, taip pat laisvę natūraliai elgtis. Jis reguliariai papildomas. Paskutinis atnaujinimas pabrėžia ryšį tarp gyvūno ir žmogaus“, – aiškina projekto vadovė Gabrielė Marija Baltrušytė.
Minint Gyvūnų gerovės metus pirmąjį pusmetį planuojami nuotoliniai mokymai žmogaus priežiūroje laikomų laukinių gyvūnų gerovės tema, o rudenį kartu su Žemės ūkio ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba rengiama konferencija aktualioms gyvūnų apsaugos ir gerovės problemoms aptarti.
Gyvūnų gerovės metų minėjimo planas, kurį Vyriausybė patvirtino 2021 m. pabaigoje, apima daugiau kaip 70 iniciatyvų, renginių ir veiklų gyvūnų gerovės apsaugai gerinti, visuomenės sąmoningumui didinti. Prie įgyvendinimo prisideda daugiau kaip 30 institucijų ir organizacijų.
Daugiau informacijos apie gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus ir sąlygas rasite čia.
