Skip to content
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Menu
Kauniečiams kasdienės naujienos
  • Naujienos
  • Visuomenė ir gyvenimas
  • Kultūra
  • Švietimas
  • Verslas
  • Krašto gynyba
  • Video
  • Sportas
Menu Close
  • Naujienos 
    • Naujienos
    • Visuomenė ir gyvenimas
    • Kultūra
    • Švietimas
    • Verslas
    • Krašto gynyba
    • Video
    • Sportas
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Išsikalbėk
Search for:

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Svajūnas Plungė. Kaip įvertinti pirmuosius „normalios“ politikos metus?

  • 2021-12-31
  • Kaunieciams.lt
  • Politika

Naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma, į rinkimus ėjusios su galimybių, jėgos bei laisvės pažadais ir „normalios politikos“ garantija, dirba jau daugiau nei metus. Tiesa, kas tai yra, taip ir nebuvo paaiškinta, bet mums buvo teigiama, kad Lietuvai to reikia. Taigi praėjus daugiau nei metams galime įvertinti, kas buvo toje dėžėje su užrašu „normali politika“.

Kuo pasižymėjo šie metai ir mūsų valdžios politika? Suprantama, be nuolatinių naujienų apie virusą, šis laikotarpis  išsiskyrė  naujomis krizėmis: konfliktas su Baltarusija mums „padovanojo“ pabėgėlių krizę; Seimo pilies vos neužėmė „maršiečių“ sukilimas; diplomatinis karas su Kinija ir potencialus embargas Lietuvos verslui; o metai užbaigti pridedant dar ir infliacijos smagumus. Taigi į 2021 metus mes atvykome su viena krize, o į 2022 metus – jau net su mažiausiai penkiomis. Tikrai neblogas rezultatas.

Suprantama, kad ne visos krizės priklauso nuo mūsų valdžios, daug kam įtaką darė ir išorės veiksniai. Tačiau mūsų valdžios veiksmai buvo svarbūs švelninant tas išorės rizikas.

Naujos krizės

Pradėkime vertinti nuo paskutinės tendencijos, galinčios įgyti rimtos krizės pavidalą – infliacijos. Ji buvo sukelta pandemijos sutrikdymų ir centrinių bankų bei vyriausybių ekonomikos gaivinimo politikos. Lietuvos situacija priklausė nuo pasaulinių tendencijų ir Vyriausybė kažin ar galėjo daryti daug įtakos. Tačiau ar negalėdama paveikti pasaulinių tendencijų Vyriausybė bent jau bandė suvaldyti šių tendencijų neigiamą poveikį Lietuvai?

Tokį klausimą verčia kelti mūsų pirmavimas ES pagal infliacijos rodiklį, kuris yra per plauką nuo dviženklės teritorijos ir prilygsta Baltarusijos, Ukrainos ar Moldovos lygiui. Tačiau skirtingai nei šioms šalims, valiutos nuvertėjimas Lietuvos verslui jokio konkurencinio pranašumo nesukuria.

„Maršiečių“ sukilimas, Stambulo konvencijos baimės, basų mamų, tėčių ir kitokios akcijos šiais metais ypač nustebino Lietuvą. Nors panašios tendencijos yra daugelyje šalių, Lietuvoje šie procesai buvo itin intensyvūs. Tai akivaizdu lyginant su kitomis Baltijos šalimis, kuriose protestų irgi buvo, bet prasidėjo jie vėliau ir tokio masto kaip Lietuvoje nepasiekė.

Kaip šią krizę valandant pasižymėjo šalies valdžia? Pirmiausia, tiesiog ignoravo šias tendencijas ir žmones, kurie joms prijautė. Vėliau, kai dešimt tūkstančių žmonių apsupo Seimą ir sukėlė riaušes, buvo susivokta, kad reikalai rimti. Buvo pajungtos jėgos struktūros sutramdyti aktyviausius „sukilimo“ kurstytojus. Emocijos kiek atšaldytos. Bet ar tai nepakurstė valdžios baimės imtis ryžtingų ir reikalingų sprendimų? Ar ne dėl to buvo įšaldytas Stambulo konvencijos ratifikavimas, partnerystės įteisinimas ir iki šiol vengiama griežtesnių pandemijos ribojimų ar reikalavimų? Taigi grįžome į nulinį tašką.

Žmogaus teisių žaidimai

Baltarusijos mums už sankcijas ir režimui priešišką politiką „padovanota“ pabėgėlių krizė prasidėjo vasaros pirmojoje pusėje, kai į Lietuvą kasdien atvykdavo dešimtys ar šimtai prieglobsčio prašytojų. Iš pradžių sureaguota pasitelkiant karo retoriką, kuri buvo panaudota nužmoginant atvykstančius asmenis ir renkantis politinius taškus, žaidžiant visuomenės baimėmis. Tai darė tiek marginalinių partijų, tiek ir TS-LKD veikėjai.

Nepaisant to, beveik visą mėnesį Lietuva dar sugebėjo bent formaliai laikytis tarptautinių žmogaus teisių įsipareigojimų bei savo pačios įstatymų. Tačiau po mėnesio  buvo nuspręsta, kad jau gana „žaisti žmogaus teisių žaidimus“. Buvo de facto panaikinta prieglobsčio teisė ir suspenduoti tarptautiniai įsipareigojimai bei įstatymų, susijusių su prieglobsčio procesais, galiojimas.

Lietuva pateko į gana keistą teritoriją. Viena vertus, viešai postringaudama apie demokratinių vertybių, žmogaus teisių, teisinės valstybės idealus bei aktyviai kritikuodama autoritarines valstybes už šių dalykų trūkumą, ėmėsi savo rankomis juos demontuoti mūsų pačių valstybėje.

Prieškalėdinis Seimo priimtas užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimas ignoruoja teisinės valstybės normas (pakeitimai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai ir Baudžiamojo kodekso nuostatoms), pamatines žmogaus teises (teisės į prieglobstį užtikrinimas),  tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus (Neįgaliųjų konvencija, Europos žmogaus teisių konvencija, Konvencija prieš kankinimus, Ženevos konvencija, ES Pagrindinių teisių chartija) bei krikščioniškas vertybes (atsižvelgiant į  Vyskupų konferencijos pirmininko laišką Seimo nariams).

Mūsų politikai mums aiškino, jog reikia sukurti kuo blogesnes sąlygas atvykstantiems žmonėms, nes tik taip bus galima sustabdyti jų srautą. Panašu, kad taip ir buvo padaryta uždarant daugiau nei 4000 žmonių (iš kurių daugiau nei 600 vaikų) ne trumpesniam  nei metų laikotarpiui į vietas, kuriose sąlygos prilygsta kalėjimams, nepateikiant jiems jokių kaltinimų.  

Tuo pačiu vasarą nusprendusi panaikinti teisę į prieglobstį valstybė pradėjo „ping-pong“ žaidimą (oficialiai vadinamą apgręžimo politika) su Baltarusija (pasienyje gaudant ir siuntinėjant žmones per sieną). Be maisto, vandens, tinkamų drabužių ar būsto į tokias savaitėmis besitęsiančias situacijas pateko šimtai vaikų, moterų, neįgaliųjų, vyresnio amžiaus žmonių. Situacija kiek mažesnėmis apimtimis tebesitęsia iki šios dienos.

Nors šios politikos kūrėjai, panašu, jau užsikabino medalius, kaip Lietuvos gelbėtojai, akivaizdu, kad žmonių srautas pasienyje priklauso ne nuo kokių nors Lietuvoje sukuriamų blogų sąlygų prieglobsčio prašytojams, o nuo ES ir Baltarusijos bei Rusijos santykių. Tai įrodė situacijos pasienyje nurimimas būtent po Merkel ir Lukašenkos telefoninių pokalbių.

Santykiai su Kinija

Santykių su Kinija krizės „gamyba“ prasidėjo 2021 m. pavasarį. Kai valdančiosios daugumos atstovai pradėjo parodomąsias kiniškų prekių „baudimo” akcijas. Pirmiausia buvo nusitaikyta į oro uostuose esančius kinų kompanijai „Nuctech“ priklausančius rentgeno aparatus. Buvo uždrausta juos naudoti dėl „nacionalinio saugumo interesų“. Tačiau rudenį Muitinės departamentui pasirašius 3,8 mln. eurų vertės sutartį su Kinijos bendrove „Nuctech“, tokie patys rentgeno aparatai jau nebekėlė saugumo klausimų.

Pavasario pabaigoje buvo perjungta aukštesnė pavara, užsienio reikalų ministrui paskelbus Lietuvos pasitraukimą iš 17+1, t.y. Kinijos ir Centrinių, Rytų Europos valstybių bendradarbiavimo formato. Mūsų pusė teigė, kad tai bergždžias pasisėdėjimas, neduodantis Lietuvai jokios naudos. Bei tai, kad Lietuvos pėdomis paseks ir kitos Europos šalys. Tačiau kažin kodėl kol kas tai neįvyko?

Naujausias Lietuvos žingsnis žengtas lapkritį, kai buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė Vilniuje, dėl kurios Lietuva buvo įspėta daug kartų. Kodėl į mums siunčiamus įspėjimus neįsiklausėme? Politikai mus ramino, kad Kinija tuoj nurims ir ji rimtesnės įtakos Lietuvai daryti negali, tačiau kol kas matome priešingą tendenciją…

Vietoje nusiraminimo Kinija tyliai suorganizavo kone embargą Lietuvos verslui, kuris labai staigiai ir skaudžiai prabudino tiek verslininkus, tiek ekonomistus. Kol kas visas Kinijos prieš mus nukreiptas arsenalas dar toli gražu nėra aiškus, bet akivaizdu, kad jis sukalibruotas taip, kad per mažai neatrodytų. Šiandien sunku pasakyti, kiek ši diplomatinių santykių krizė kainuos Lietuvai, o gal ir atneš kokios naudos. Bent jau vieną teigiamą dalyką galima numatyti, kuris bus sukurtas. Tai yra tai, kad Lietuva ir jos žmonės bus priversti atsinaujinti savo požiūrį į Kiniją ir jos dabartinę galią.  

Kokios išvados peršasi?

Ką galima konstatuoti apžvelgus šias krizes ir valdžios veiksmus jų akivaizdoje? Kokias išvadas galime daryti apie „normalia“ tituluojamą valdančiųjų politiką?

Pirmiausia, tai panašu, kad vertybinė politika ir aukšti standartai „normalioje“ politikoje yra taikomi tik kitiems, o sau nepatogiose situacijose visada galima rasti silpnesnių, ant kurių galima suversti problemas. Mano galva, tą puikiai parodė tiek trąšų skandalo „sutvarkymas“, tiek prieglobsčio prašytojų krizės „sprendimas“.

Antra, bent jau man panašu, kad „normali“ politika apima krizių bei priešų dauginimą, nes kaip kitaip įvertinti tai, kad prie esamos pandemijos krizės buvo sudarytos sąlygos išdygti ir kitoms?  

Trečia, „normali“ politika, regis, apima tik kalbėjimą apie reformas. Tą galima matyti iš vis dar neįgyvendintos mokesčių politikos peržiūros, tuščių reformų valstybės tarnybos, švietimo ir  kitų sričių atvejais. Net tokie nedideli dalykai, kaip automobilių taršos mokestis ar žemės ūkio žalinimas, išgaravo kaip rūkeliai, kai atėjo laikas priimti sprendimus dėl jų įgyvendinimo.

Apibendrinant, pastarieji metai perša išvadą, kad „normalia“ tituluota valdančiųjų politika veda rizikingu keliu ir klijuoja Lietuvai padidintos politinės rizikos šalies etiketę. Ar leisime tam tęstis ir kitąmet? O gal koncentruokimės į pokyčius, kurių išties reikia Lietuvos žmonėms?

Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Lietuvos žaliųjų partijos narys

The post Svajūnas Plungė. Kaip įvertinti pirmuosius „normalios“ politikos metus? appeared first on Lietuvos žaliųjų partija | Lithuanian Greens Party.

Užsiprenumeruok naujienas tiesiai į savo el. paštą

Taip nepraleisi svarbiausių naujienų!


Daugiau naujienų:

Tūkstančiai gaus pinigų į socialines korteles

Tvarkomos H. ir O Minkovskių gatvės prieigos

Seime šachmatų varžybos „Seimo taurė 2026“

Dronas vėl stabdė skrydžius

Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?

Latvijos mokyklose bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais iki 9 klasės imtinai

Finansų ministerija siūlo stiprinti nemokumo sistemą

Iranas žada atsaką už JAV smūgius Chargo saloje

SITUACIJOS ATNAUJINIMAS IŠ RADIKIŲ

Ekspertas: rusų ir baltarusių pirkėjų Lietuvos NT rinkai nereikia

Karo Irane ir aplink naujienos – jungiasi Ukraina

Kaune laikinai keisis eismas

Per Irano raketų ataką Izraelyje sužeista dešimtys žmonių

LRT įstatymo pataisos skinasi kelią Seime

Kaip išsirinkti tinkamus vyriškų plaukų priežiūros produktus?

VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje – pažintis su teisininko profesija

Vairuotojams: pradedamas tvarkyti paskutinis Kleboniškio tiltas

Zelenskis: Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose

Lietuvos pilietis kaltinamas siuntinėjęs bombas

„Žalgiriui“ nepavyko laimėti Atėnuose (video)

Socialdemokratai teigia statantys, o opoziciją kaltina griovimu

Rusijos ir Baltarusijos piliečiams siūloma sunkinti NT įsigijimą

Izraelis karius perkelia link Libano

R. Žentelienė lieka nuteista

Naftos kainos kyla

Trispalvė lėkštėje: užkandis Kovo 11-osios stalui

„Septyni tiltai“ Panemunės pilyje

Kauno rajono muziejuje – impresionistų grafikos meistrų darbai

Kaunas pasitinka gatvių tvarkymo sezoną

Šalies vadovų sveikinimai Kovo 11-osios proga

Lenkija svarsto galimybę plėtoti branduolinę programą

Stanislovas Buškevičius: Lietuvos kariuomenės vado pareiškimas dėl paramos JAV – teisingas

Vyriausybė nori, kad el. cigarečių skysčio pakuotės būtų žymimos banderolėmis

Trumpui nebereikia britų lėktuvnešių

Darbo ginčų komisijos pernai darbuotojų naudai priteisė 14,46 mln. eurų

Ukrainos kariuomenė išlaisvino 435 kv. km šalies teritorijos

Ukraina toliau atsikerta smogdama Rusijos energetikai

Teismui perduota byla dėl neteisėto laisvės atėmimo

„Ar tik jis nebus Mesijas?!“ (Jn 4, 29), III Gavėnios sekmadienis

Pirmoji ponia atidarė robotikos čempionatą

Tomas Čyvas

Kuo pavojinga „Teisėjų byla“? (I)

K. Starkevičius atsisako Seimo nario mandato

Neveronių moksleiviai vyko į Reikjaviką palaikyti krepšinio rinktinės

VSD teigia, kad Irano remiamų išpuolių tikimybė Lietuvoje yra maža

Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupija išlieka priklausoma nuo Maskvos patriarchato

Rusija ketina tęsti diversijas Europoje

Savivaldai perduodama virš 800 tūkst. hektarų žemės

Bartoševičius sako, kad jis nekaltas

Teismas dar trims mėnesiams pratęsė suėmimą merginų nužudymais Kaune įtariamam Mikutavičiui

Azerbaidžano prezidentas pažadėjo atkeršyti už „teroristinę“ Irano dronų ataką

Maskva teigia, kad Teheranas neprašė Rusijos karinės paramos

Budrys: Irano veiksmai kelia grėsmę tarptautiniam stabilumui

Žvejų mėgėjų dėmesiui – atnaujinta „eLaimikis“ programėlė 

„Ąžuolynas“ Gorbulskio dainas Kaune pristatys naujai

Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Kodėl Trumpo karinė operacija Irane gali iš tiesų būti sėkminga

Du dainuojantys žmonės

Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas LNDT spektaklis – Kaune

Gynybos obligacijų išplatinta už 49,3 mln. eurų

T. Juška: „Jaunimo pirmenybėse matau daugiau laisvumo“

Muziejinėms vertybėms saugykla Rumšiškėse

Nemuno krantinė Žemuosiuose Šančiuose – pokyčiai

Kodėl Rusija negina Irano?

„Tele2“ ir „Pildyk“ apie ryšius su karu

Lietuvos verslas telkiasi Ukrainoje

Brazdeikis

Lietuviai užtikrintai aplošė islandus

„Delfi“ vasarį lenkė konkurentus pagal visus sutartus rinkos matavimo rodiklius

„Klausykite jo!“ (Mt 17, 5) II Gavėnios sekmadienis

Budrys su ES užsienio reikalų ministrais aptars situaciją Artimuosiuose Rytuose

Iš 95 nuteistųjų iki gyvos galvos, 23 jau sulaukė terminuotos bausmės

Kauno rajone apiplėštas kelyje padėti sustojęs vyras

Startuoja centralizuotas priėmimas į 24 savivaldybių ugdymo įstaigas

Oficialu: kruvinasis Irano diktatorius – nukautas

Kauno rajono gyventojai galės gauti kompensacijas už biologinio valymo įrenginius

Lietuvai „Eurovizijoje“ šiais metais atstovaus Lion Ceccah

Vyriausybė nemano, kad aplinkosaugininkai turėtų tikrinti automobilius dėl taršos

Irano lyderis slepiasi nuo Izraelio atakų

Izraelis smogė Iranui

Kaip išmatuoti Facebook reklamos grąžą (ROAS)?

Potvynis? Kas bus?

Volando veidrodis JAV Kongrese

Kauno rajono vietos veiklos grupė (Kauno r. VVG) kviečia teikti paraiškas vietos projektams pagal Kauno r. VVG 2024–2029 m. vietos plėtros strategijos Kvietimą Nr. 5, Kvietimą Nr. 6 ir Kvietimą Nr. 7.

Kaune didžiausi objektai statomi išskirtinai už gyventojų pinigus

Kauno rajone nauja vicemerė

Kauno „Žalgiris” laimėjo po dviejų pratęsimų (video)

Elektroninis parašas nekilnojamojo turto sandoriuose: pirkimo-pardavimo sutartys ir įgaliojimai

Jaunimo linijos savanoriai stovintys greta

„Jaunimo linija“ kviečia savanoriauti: patirtis, kuri lieka visam gyvenimui

Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone vasario 24-28 dienomis

„Tiche 3×3“ čempionato kovos atkeliavo į Kauno rajoną

Rusijos geležinkeliai susiduria su ekonominiais sunkumais

Neringos tarybos narė Berletaitė netenka mandato

Teisėsauga nepradės tyrimo dėl Seimo pirmininku apsimetinėjusio Žukausko

Didžiausioje Lietuvoje vadovų konferencijoje EBIT dalyvaus buvęs Lenkijos prezidentas Duda

Macronas ragina ES didinti spaudimą Rusijai

Skvernelis iš partijos nesitrauks, toliau vadovaus demokratams „Vardan Lietuvos“

V. Bakas priėmė principinį sprendimą: traukiasi iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“

Naujiratai.lt – projektas, kuris padeda išsirinkti „naujus ratus“

Olekas ragina susigrąžinti virš 100 tūkst. emigrantų

Trumpas nesupranta, kodėl Iranas dar nekapituliavo

Seimo „valstiečiai” nori daugiau padėjėjų

Pakistanas surengė oro atakas Afganistane: dešimtys žmonių žuvo

Stasys Buškevičius

Stasys Buškevičius. Vasaris prieš šimtą metų: Lietuva – ta pati?

Tūkstančiai gaus pinigų į socialines korteles

2026-03-14

Tvarkomos H. ir O Minkovskių gatvės prieigos

2026-03-14

Seime šachmatų varžybos „Seimo taurė 2026“

2026-03-14

Dronas vėl stabdė skrydžius

2026-03-14

Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

2026-03-14

Naftos kainų šuolis: kada geopolitinė įtampa tampa ekonomine rizika?

2026-03-14

Latvijos mokyklose bus uždrausta naudotis mobiliaisiais telefonais iki 9 klasės imtinai

2026-03-14

Finansų ministerija siūlo stiprinti nemokumo sistemą

2026-03-14

Iranas žada atsaką už JAV smūgius Chargo saloje

2026-03-14

SITUACIJOS ATNAUJINIMAS IŠ RADIKIŲ

2026-03-13

Ekspertas: rusų ir baltarusių pirkėjų Lietuvos NT rinkai nereikia

2026-03-13

Karo Irane ir aplink naujienos – jungiasi Ukraina

2026-03-13

Kaune laikinai keisis eismas

2026-03-13

Per Irano raketų ataką Izraelyje sužeista dešimtys žmonių

2026-03-13

LRT įstatymo pataisos skinasi kelią Seime

2026-03-13

Kaip išsirinkti tinkamus vyriškų plaukų priežiūros produktus?

2026-03-13

VDU Ugnės Karvelis gimnazijoje – pažintis su teisininko profesija

2026-03-13

Vairuotojams: pradedamas tvarkyti paskutinis Kleboniškio tiltas

2026-03-13

Zelenskis: Ukrainos specialistai jau dirba Artimuosiuose Rytuose

2026-03-13

Lietuvos pilietis kaltinamas siuntinėjęs bombas

2026-03-13

„Žalgiriui“ nepavyko laimėti Atėnuose (video)

2026-03-13

Socialdemokratai teigia statantys, o opoziciją kaltina griovimu

2026-03-12

Rusijos ir Baltarusijos piliečiams siūloma sunkinti NT įsigijimą

2026-03-12

Izraelis karius perkelia link Libano

2026-03-11

R. Žentelienė lieka nuteista

2026-03-11

Naftos kainos kyla

2026-03-11

2026-03-11

Trispalvė lėkštėje: užkandis Kovo 11-osios stalui

2026-03-11

„Septyni tiltai“ Panemunės pilyje

2026-03-11

Kauno rajono muziejuje – impresionistų grafikos meistrų darbai

2026-03-11

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
Įmonės adresas: Betygalos g. 4A, Kaunas
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@kaunieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2026 Kauniečiams kasdienės naujienos