Vis dažniau girdime, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje pasigendama specialistų, turinčių minkštųjų kompetencijų (angl. soft skills) – asmeninių savybių, padedančių lengviau užmegzti santykius, kurti tarpusavio pasitikėjimą ir kritiškai mąstyti. Ypač svarbus yra kritinis mąstymas, kurį nuolat turime ugdyti ir lavinti įvairiose gyvenimo situacijose, kuriose tenka kūrybiškai ieškoti problemų sprendimų būdų.
Kritinio mąstymo užuomazgos formuojasi nuo mažens, tam labai daug įtakos turi švietimo įstaigos, ne išimtis ir aukštasis mokslas, kur jaunas žmogus formuojasi ne tik kaip asmenybė, bet ir būsimas savo srities specialistas, siekiantis įsitvirtinti darbo rinkoje.
Mokslininkų tyrimai rodo, kad kritinio mąstymo ugdymas yra sistemingas procesas, už kurio rezultatus atsakingi visi šio proceso dalyviai. Tik tada, kai tai bus įtvirtinta ne tik teoriniame bet ir praktiniame lygmenyje, aukštosios mokyklos atlieps šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimą – parengti kritiškai mąstantį aukštos kvalifikacijos specialistą, ir pažangios visuomenės poreikį – ugdyti kritiškai mąstančius, atsakingus ir visuomenei įsipareigojusius piliečius.
Būtent apie tai, kokie iššūkiai ir atsakomybė tenka aukštosioms mokykloms ir universitetams, rengiant kritiškai mąstančius kvalifikuotus specialistus, nuotolinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Kritinis mąstymas aukštajame moksle ir darbo rinkoje“ metu, diskutavo Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai kartu su kritinio mąstymo ekspertais iš Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Estijos, Moldovos, Slovakijos, Ukrainos, Gruzijos, Rumunijos, JAV, Švedijos, Graikijos, Italijos, Lenkijos, Latvijos ir Australijos.
Trūksta sistemingos kritinio mąstymo ugdymo praktikos
Gruodžio 9-10 d. Mykolo Romerio universitete vyko Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto organizuojama nuotolinė tarptautinė mokslinė konferencija „Kritinis mąstymas aukštajame moksle ir darbo rinkoje“. Konferencija subūrė per 200 akademikų, tyrėjų, mokslininkų ir svečių iš 15 valstybių, kurie dalinosi savo įžvalgomis apie kritinio mąstymo ugdymo aukštajame moksle situaciją. Konferencijos metu buvo keliamas klausimas – kaip šiame nestabiliame ir neapibrėžtame pasaulyje aukštasis mokslas gali atliepti šiuolaikinės visuomenės ir darbo rinkos poreikį – parengti aukštos kvalifikacijos specialistą, gebantį savarankiškai ir kritiškai mąstyti sprendžiant problemas ir priimant sprendimus. Pripažinta, kad nors siekis ugdyti kritinį mąstymą yra aiškiai išreikštas strateginiuose švietimo dokumentuose, tačiau jis nėra tapęs sisteminga ugdymo praktika aukštosiose mokyklose.
Pasaulinio lygio kritinio mąstymo ekspertas iš Jungtinės Karalystės profesorius Ronald Barnett, apdovanotas Europos švietimo tyrimų asociacijos prizu už „išskirtinį indėlį į aukštojo mokslo tyrimus, politiką ir praktiką“, išleidęs 35 knygas ir laikomas aukštojo mokslo filosofijos kaip studijų krypties pradininku bei inovacijų lyderiu akademinėje srityje, teigė, jog „aukštajam mokslui ir darbo pasauliui kyla iššūkių įgyvendinant kritinio mąstymo pažadą“.
Pasak profesoriaus, kritinis mąstymas išlaisvina asmenis, o tai įgalina aukštąjį mokslą būti socialine institucija, leidžiančia visuomenei būti refleksyvia. Tačiau tai daugeliui gali kelti nerimą, nes kritiškai mąstantis kritikuos tai, ką mato ir girdi. Jo nuomone, kritinis mąstymas išlaisvina žmogų, tik „ar tai paranku darbdaviams ir pačiai aukštajai mokyklai?" Taip pat retoriškai klausia: „ar esame pasirengę ne tik užduoti sudėtingus klausimus studentams, bet ir priimti atsakymus, kuriuos gausime, uždavę tokius klausimus?“.
Kaip kritinis mąstymas vertinamas darbo rinkoje ir kodėl?
Daug dėmesio konferencijos dalyviai skyrė kritinio mąstymo mokymui ir mokymuisi aukštosiose mokyklose. Mokslininkai iš Slovakijos, Rumunijos ir Latvijos pristatė tyrimus, kuriuose išryškėjo, kad studijų programose nepakankamai skiriama dėmesio kritinio mąstymo ugdymui, dėstytojams trūksta žinių ir patirties, kaip to mokyti, o studentams – supratimo, kaip ir kodėl jie yra mokomi kritiškai mąstyti.
Kolumbijos universiteto (JAV) profesorius Stephen D. Brookfield žinomas, kaip 20 knygų apie suaugusiųjų mokymąsi, mokymą, kritinį mąstymą, diskusijų metodus, kritinę teoriją, lyderystę ir mokymo lenktynes, autorius, konferencijoje dalinosi įžvalgomis apie kritinio mąstymo mokymo aukštojoje mokykloje dinamiką. Pasak profesoriaus Stephen D. Brookfield, „nepakanka kritiškai mąstyti pačiam sau, reikia, kad kritiškai mąstytų pasaulis ir institucijos“.
Nusiteikimas mąstyti kritiškai, siejamas su mąstymo procesu, kuris priklauso nuo asmens nuostatų, vertybių ir įsitikinimų mąstyti atvirai, darant pagrįstas prielaidas ir vertinant arba pasveriant argumentų įtikinamumą. Kaip pažymėjo JAV profesorius, to galima siekti dėstytojui pačiam demonstruojant kritinio mąstymo dispozicijas, parodant savo kritinio mąstymo kelią.
Apie tai, kur veda kritinis mąstymas universiteto ir verslo bendradarbiavimo kontekste, diskutavo Portugalijos mokslininkai – prof. Caroline Dominguez ir dr. Gonçalo Cruz. Tarpdalykinės studijų turinio integracijos svarbą, mokant ir mokantis kritinio mąstymo, palietė Ukrainos Borys Grinchenko Kyiv universiteto mokslininkė Olena Protsenko.
MRU nuotolinės tarptautinės mokslinės konferencijos „Kritinis mąstymas aukštajame moksle ir darbo rinkoje" dalyviai kėlė klausimus: ar galima išmokti kritiškai mąstyti, kokios yra kritiškumo pasekmių įveikimo strategijos, kaip kritinis mąstymas vertinamas darbo rinkoje ir kodėl. Konferencija organizuojama įgyvendinant projektą „Kritinis mąstymas aukštajame moksle: studijų ir darbo rinkos perspektyva“, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMTK712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“, dotacijos sutarties Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-006.
