Skirtingi verslai skirtingai išgyvena Covid-19 pandemijos iššūkius. Nors yra net kažkiek iš šios situacijos laimėjusių, tačiau daugumai suvaržymai kirto ganėtinai skaudžiai. Labai prieštaringai vertinami ne tik valdžios įvedinėti ir tebeįvedami apribojimai, bet ir paramos verslui programos. Čia nuomonės skiriasi. Vieni sako – geriau negu nieko, kiti vartoja žodį kvailystė arba pasisako dar riebiau. Apie tai portalas „kaunieciams.lt“ bendravo su įvairių verslo sektorių atstovais.
IT sektorius prisitaikė lengviau
Informacinių technologijų (IT) bendrovės „Inkodus“ vadovas Robertas Kaunas portalui „kauniečiams.lt“ sakė, kad žymiai skaudesnis įmonei buvo pirmasis karantinas. „Taip – vienareikšmiškai pirmasis. Kadangi tada visiems buvo šokas. Daug kas manė, kad tas Covid-19 yra baisuoklinis maras, kai beveik kas antras mirsime, tai visi tiesiog sustojo ir nežinodami ką daryti žiūrėjo vienas į kitą. Daugybė projektų sustojo ir pajamos, apyvartos krito. Mes, galime sakyti, suvalgėme visus sukauptus riebalus, visus resursus, kurie buvo atidėti investicijoms. Kalbant apie antrąjį karantiną ir dabartinį laikotarpį – nelabai jaučiam kokių nors trukdžių. Jei bus ir trečias karantinas – tikiuosi, nelabai ir pajusime,“ – sakė jis.
Pasak R. Kauno, yra tiesos nuomonėje, kad daliai IT sektoriaus įmonių pandemija netgi padėjo augti. „Tiesos tame yra. Tos įmonės, kurios dirbo su internetinės prekybos, logistikos, kurjerių paslaugų organizavimo internetu ir panašiais sprendimais – tikrai gavo daugiau darbo, augo apyvartos. Dėl pelnų pasakyti negaliu, bet manau, kad irgi būta augimo. Tie, kas nebegalėjo gyvai parduoti prekių ar paslaugų ir dar nebuvo integravę savo verslo į internetines platformas – suskato tai daryti. Vieni kūrė savo parduotuves, kiti integravosi į esamus stambius virtualius tinklus, kaip varlė.lt, pigu.lt ir pan. Čia tikrai buvo kas netgi išlošė. Mūsų atveju buvo kiek kitaip. Mes dirbome su dedikuotais ilgalaikiais projektais, kurių dalis tiesiog sustojo. Pora pavyzdžių. Dalis partnerių buvo švedai. Švedija nuo pandemijos pradžios tvarkėsi su ja kitaip nei visas likęs pasaulis, tad vėlgi – niekas nežinojo, kaip kas bus. Turėjome ilgalaikį klientą – kelionių organizatorių. Vystėme jo sprendimus internete. Neliko kelionių – neliko darbo ir mums. Juk kelionių sektorius tik dabar vos ne vos ima atsigauti,“ – dėstė verslininkas.
Kaip teigia R. Kaunas, verslas visame pasaulyje kažkiek keitė požiūrį į nuotolinį darbą. „Jei anksčiau kai kuriems (nesakau, kad visiems) vokiečių partneriams buvo sunku įsivaizduoti, kad Lietuvoje esantys programuotojai galėtų dirbti iš čia ir buvo norima, kad jie vyktų į Vokietiją, tai pandemija pripratino .juos prie nuotolinės veiklos. Išvis daug kas atsikratė įsivaizdavimo, kad darbuotojas būtinai turi sėdėti ofise. Ar gavome kokią paramą iš valdžios? Taip. Tam tikra parama pasiekė. Neprisimenu, kaip ten ta programa konkrečiai vadinasi, bet jos esmė, kad kompensuota buvo 50 proc. sumokėtų mokesčių. Ja tikrai pasinaudojome,“- patvirtino jis.
Nuotolinis darbas – išeitis ne visiems
Deja, didelė dalis verslų negalėjo ir negali perkelti veiklos į internetą ir nuotolinis režimas jiems nėra jokia išeitis. Kęstutis Narušas – naktinio klubo „DžemPub savininkas” – sako, kad turėjo tiersiog užsidaryti abiejų karantinų metu. Dalį valdiškos paramos programų verslininkas vadina meškos paslauga.
„Mes ne tik kad negalim nuotoliniu būdu dirbti. Mes, kadangi mūsų darbo laikas vėlesnis, nelabai galėjome ir organizuoti maisto išsinešimui paslaugą. Reikėjo tiesiog užsidaryti, ką ir padarėme. Visi tokie verslai, kaip mūsų, kurie neturėjo užsiauginę lašinių, kuriuos galėtų suvalgyti, buvo pasmerkti. Mes turėjome atidėjimų, numatėme plėtrą – teko viską 2-3 metams atidėti. Jeigu ne atsargos – būtų baigta,“- sakė jis.
Anot K. Narušo, darbuotojus jiems pavyko išsaugoti, nors buvo ir nelengva. „Galiausiai išsaugojome visus iki vieno. Čia galiu pasakyti, kad ta valdžios parama, kai finansuojami „prastoviniai“ darbuotojai, buvo visiška kvailystė, nors kai kam ir naudinga. Įsivaizduokite – išbūna „prastovinis“ tą laiką, susiranda kitą darbą, bet iškart, kol jam mokama už prastovą, neišeina. Paskui išeina iš darbo ir pasiima išeitinę išmoką. Pas mus pora žmonių taip padarė. Tiesa, paskui sugrįžo, nes anie darbai pasirodė ne tokie jau ir patrauklūs. Visos kitos paramos? Ką jos ten kompensavo. Pirmo karantino metu gal 40 proc. nuomos išlaidų. Antro karantino metu niekas nuomos nebe kompensavo. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau nuo rugsėjo pradėjo reikalauti dengti įsiskolinimus. Kitaip neis „Sodra“, kuri duoda porą metų atokvėpio, VMI to neduoda. Yra dar kiti įsipareigojimai, tad suktis tenka ant ribos. Mums dar santykinai gerai baigėsi. Dalis verslininkų, kaip girdėjau, net savo butus pardavinėjo tam, kad išsaugotų verslą. Pagalvokite, kokios vien nuomos kainos toms kavinėms, barams, kurios įsikūrusios Vilniaus ar Kauno centre,“ – aiškino K. Narušas.
Valstybės parama buvo reikšminga?
Spaustuvės „Orinvita“ vadovė Orinta Dovydaitienė teigė, jog verslas sunkumų patyrė, bet valstybės parama buvo reikšminga. „Surėmėm pečius ir kažkaip pavyko. Net nežinau, kuris karantinas buvo baisesnis – pirmasis ar antrasis. Čia galima žvelgti dviem aspektais – darbų klausimu ir moraliniu-psichologiniu požiūriu. Pirmojo metu ir man, ir darbuotojams per nervus „normaliai“ trenkė. Kalbant apie darbus ir pajamas, tai mūsų yra savita veiklos specifika. Tik į pirmojo karantino pabaigą pajutome užsakymų stygių, nes turėjome anksčiau suplanuotų, pateiktų užsakymų, kuriuos reikėjo pabaigti įvykdyti. Aišku, dar prisidėjo ir tai, kad pusė kolektyvo, sutapk man taip, buvo išėję prižiūrėti vaikų. Nelabai pajutome, kad neturime darbo,“ – pasakojo verslininkė.
Anot O. Dovydaitytės, antrasis karantinas buvo skaudesnis. „Jau dirbome nervingo budėjimo režimu. Mūsų verslo specifika nelabai leidžia viską perkelti į nuotolinį veiklos modelį. Didelė dalis gamybos susiję su ofisu. Be to, spaustuvės klientas linkęs ateiti ir bendrauti. Linkęs pačiupinėti pavyzdį, popieriaus tekstūrą. Mažiau ėjo tų žmonių, pandeminiu laikotarpiu, bet vis tiek jie norėjo ateiti. Pagaliau gamyboje žmonės tikrai negali dirbti nuotoliniu būdu. Kažkas vis tiek turi aptarnauti mašinas, aparatus,“ – aiškino ji.
Valstybės parama, karantino laikotarpiu, anot O. Dovydaitytės, gelbėjo. Be jos būtų sunkiau. „Taip. Paramą gavome ir džiaugėmės tuo, ką gavome. Girdėjau, kad kai kuriuose versluose būta piktnaudžiavimų, apgaulių. Kad darbuotojai išeidavo pasinaudoję situacija ir pan. Mūsų kolektyvas yra gerai susibičiuliavęs, nieko panašaus nepatyrėme. Jei išėjome dalinai į nuotolinę veiklą, tai išėjome, prastovos, tai prastovos. Kažkaip viską išvėrėme. Valstybės parama tikrai padėjo. Žinoma, plėtros planus irgi teko atidėti, bet išgyvenome ir tuo džiaugiamės, – sako verslininkė.
Individualią vertimų paslaugas teikiančią įmonę turintis Kauno verslininkas Robertas (pavardė redakcijai žinoma) teigė, kad parama padėjo „palaikyti smunkančias kelnes“. „Neturiu pretenzijų karantinams ir pandemijai. Labiau mano verslą pjovė dar praėjusios valdžios didinti mokesčiai. Ta tendencija tęsiasi, deja, ir dabar. Tie valdiškos paramos skatikai padėjo išgyventi, bet visi suprantame, kad tai laikinas dalykas. Labiausiai reikia užsakymų, o ne išmaldos. Darbas nuotoliniu būdu man šiaip ar taip nebuvo kažkokia naujovė. Tiesiog, kai stoja verslai aplink, aš irgi gaunu mažiau užsakymų,“ – pabrėžė pašnekovas.
Svarbiausia – išsaugoti darbuotojus
Švaros ir higienos prekes tiekiančios bendrovės „Manjana“ administracijos ir kokybės vadovė Inga Talačkienė teigia, kad svarbiausias iššūkis buvo išsaugoti žmones. „Pandemija ir karantinai visiems buvo naujas ir netikėtas dalykas. Pirmasis karantinas buvo sunkus tuo, kad labai greitai reikėjo naujų, dažnai rizikingų sprendimų, kokių gyvenime nebuvome darę. Mūsų svarbiausias tikslas buvo apsaugoti savo žmogiškuosius išteklius, padaryti taip, kad bent iš darbdavio pusės žmogus jaustųsi saugiai. Kad bent šioje vietoje nepajustų papildomos įtampos ar negatyvo. Galiu pasidžiaugti, kad tai padaryti pavyko. Nei vieno žmogaus nebuvome išsiuntę į prastovas, netaikėme jokių kitų apribojimų, išskyrus tuos, kuriuos pritaikė Sveikatos apsaugos ministerija – dėl saugos, judėjimo ir pan. Žmonės nepasijuto nesaugūs ir nepajuto, bent jau aš taip manau, iš darbdavio pusės signalų, kad taip gali būti. Galima sakyti, kad darbuotojus išsaugojom beveik 100 procentų. Suvaržymai, apribojimai privertė keisti tam tikras taktikas ir daryti tai greitai. Antrojo karantino metu veikė tai, kad visi šiek tiek labiau pavargę ir sudirgę. Juk jei pandemijos pradžioje tikėtasi, kad viskas greitai – po mėnesio ar kelių baigsis ir grįšime į senas vėžes, tai paskui tų iliuzijų neliko. Atsirado naujų iššūkių – tiekimų strigimas, tam tikrų produktų trūkumas,“ – sakė ji.
I.Talačkienė taip pat nurodo, jog keitėsi ir rinkos situacija. „Pandemijos pradžioje labai staigiai pasikeitė klientų, visos rinkos poreikiai. Staigiai išaugus tam tikrų higienos, dezinfekcijos, saugos priemonių paklausai – neturėjome tokių kiekių nei sandėliuose, nei numatytuose planuose. Dabar, kai jau atrodė, kad stosime į naują ritmą, prie jo prisitaikysime, atsirado kitos problemos – tam tikrų prekių tiekimų strigimas iš pačių gamintojų bei kainų kitimas. Pastarąjį labai sunku prognozuoti, nors ir mėginame tai daryti,“ – pasakojo vadovė.
Valdiška parama įmonei, kaip nurodo I. Talačkienė, pagelbėjo netiesiogiai. „Patys paramos verslui programomis tiesiogiai nesinaudojome. Nebuvo ir jokių bandymų patekti į nukentėjusiųjų bei remtinųjų sąrašus bet kuria kaina, net jei ir nelabai priklauso. Nors žinome, kad kai kurios kitos mūsų verslo sektoriuje veikiančios įmonės tai darė. Mums tos visos paramos pagelbėjo tiek, kiek jos pagelbėjo mūsų klientams. Jei stoja mūsų klientai – UAB :Horeka“ (aprūpinanti kavines ir restoranus), taip pat kavinės, restoranai, klubai, viešbučiai ir kitos įstaigos – blogai ir mums. Jei pastarieji, gavę valstybės paramą po to priminio uždarymo persiorientavo ir kažkaip vėl galėjo tęsti veiklą – tai teigiamai atsiliepė ir mums. Kavinės persiorientavo į maistą išsinešimui, viešbučiai ėmė formuoti paketus medikams ir pan.. Tad parama mus pasiekė „antriniu keliu“, per mūsų klientus,“ – teigė ji.
Valdžios sprendimai nelogiški
Daug kritiškiau apie valdžios sprendimus valdant pandemiją ir organizuojant paramą verslui kalbėjo UAB „Vikspana“ direktorė Elena Bartnikienė. Bendrovė valdo SPA centrą „Saulėja“. Ji portalui „kaunieciams.lt“ pasakoja, kad antrasis karantinas jos verslui smogė labiausiai ir baiminasi trečio. „Baisesnis mums buvo antrasis karantinas, nes vyriausybės sprendimai buvo visiškai nelogiški ir neaiškūs. Viena dalis paslaugų galėjo veikti, kita, esanti tame pačiame pastate – negalėjo. SPA centre turime didelį pirčių plotą. Su atskiru įėjimu iš lauko. Septynis mėnesius mums neleido ten dirbti. Antrame aukšte, kur teikiame kineziterapijos paslaugas – dirbome. Tad dalies patalpų negalėjome išnaudoti, nors komunalinius mokesčius už jas mokėti vis tiek reikėjo. Juokinga tai, kad kitur pirtys veikė. Kokia nors neva viešoji pirtis, kur vyksta „sabontujai“ (baliai, – rus.) – puikiausiai dirbo,“ – piktinosi verlininkė.
Pasak E. Bartnikienės, parama verslui ir mokesčių lengvatos, skirtos amortizuoti karantinų pasekmes, daryti kreivai ir šleivai. Kas iš to, kad jie atidėjo mokesčius, jei paskui juos išdėliojo vos metams, kai reikėjo bent 2-3? Jau nuo liepos mėnesio moku ir senuosius atidėtus mokesčius, ir dabartinius, kuriais vėluoti negaliu nei vienos dienos. Dar moku paskolą, kurią pasiėmiau tam, kad išlyginčiau situaciją. Skęstame mokesčiuose, paskolose ir nežinome, kas toliau bus. Tai, kad darbuotojams mokėjo už prastovas – parama? Puiku – jie sėdėjo namie, gaudavo atlyginimą, o mokesčius už juos mokėti vis tiek paliko įmonei. Pajamų nėra, o mokesčiai skaičiuojami. Atsigręžus atgal suvoki, kad labiau apsimokėjo juos atleisti ir priimti iš naujo. Mes neatleidome nei vieno. Jei dabar paprašysi išdėlioti mokesčius kitaip – iškart gausi pilną įmonės patikrinimą. Taigi, skęstame mokesčiuose ir dar turime kankinti klientus galimybių pasais. Žodžiu, kas iš tokios paramos? Jei kas mus ir gelbsti, tai ne valdžia, o labai lojalūs ir supratingi klientai. Šiaip ar taip dirbame dvidešimt metų ir turime gerą reputaciją su ištikima klientūra,“ – tikino pašnekovė.
*****
Primename, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija buvo paskelbusi kaip rems smulkų ir vidutinį verslą. Ji dar vasario mėnesį pranešė 30 mln. eurų smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams testuoti dėl koronaviruso. Verslui užsimota iš dalies atlyginti išlaidas už sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojams atliktus greituosius tyrimus ir testus. Bus kompensuojama 12 eurų už vieną greitąjį serologinį antikūnų tyrimą ir 12 eurų už greitąjį antigeno testą. Už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų.
„Norime, kad verslas sklandžiai ir saugiai galėtų tęsti veiklą, dėl to inicijuojame testavimo kompensaciją įmonėms, kad jos galėtų reguliariai testuoti savo darbuotojus. Ši parama ne tik sumažins darbuotojus jau testuojančių įmonių išlaidas, bet ir, tikimės, paskatins tai daryti daugiau įmonių. Reguliarus testavimas leis itin greitai atsekti užsikrėtimo atvejus, taigi įmonės apsaugos savo darbuotojus ir galės veikti be priverstinių pertraukų. Už šias lėšas bus galima testuoti apie 100 tūkst. darbuotojų, o vienas žmogus per tris mėnesius galėtų būti patikrintas 12 kartų“, – tada sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Kompensacijas turėjo gauti smulkusis ir vidutinis verslas, įskaitant dirbančiuosius savarankiškai, jei jų veiklos buvo apribotos antrojo karantino metu. Į pagalbą, kaip buvo nurodoma, galėjo pretenduoti tie verslai, kurie per pastaruosius dvejus metus nėra išnaudoję 200 tūkst. eurų valstybės pagalbos kartelės. Darbuotojams tyrimai turėjo būti atliekami reguliariai, kompensacijos už juos buvo pervedamos įmonėms periodiškai pagal atliktų tyrimų skaičių.
Pastaruoju metu valstybės politika keitėsi – nutarta, kad darbuotojai, kurie nesiskiepijo, turės susimokėti už testus patys, o galimybių pasas išduidamas tik atlikus PGR testą – pigesnis variantas nebetinka.
