Viskas, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga

Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos Europos Sąjungoje kasmet pražudo per 3 400 gyvybių. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose. Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios profesinių ligų priežastys – fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką reikia žinoti įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar susirgus profesine liga. 

Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba dėl nustatytos profesinės ligos, ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją arba netekto darbingumo periodinę kompensaciją.

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka

Ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka asmeniui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Teisę į ligos išmoką apdraustieji įgyja neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Ligos išmokos dydis yra 77,58 procento kompensuojamojo uždarbio. Dėl šių išmokų reikia kreiptis į Sodrą“.

Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija

Ši kompensacija skiriama apdraustiems asmenims, kai jie dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenka mažiau kaip 30 procentų darbingumo. 

Gali būti skiriamos šių dydžių kompensacijos: 
•    terminuotai netekus iki 20 procentų (imtinai) darbingumo – 7,76 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; 
•    terminuotai netekus nuo 21 iki 29 procentų (imtinai) darbingumo – 15,52 procento apdrausto darbuotojo 24 mėnesių kompensuojamojo uždarbio; 
•    neterminuotai netekus darbingumo išmokama trigubai didesnė netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, nei pirmame ir antrame atvejuose.

Kompensuojamasis uždarbis netekto darbingumo vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos nustatymo mėnesį.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija

Ši kompensacija skiriama, kai dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba susirgimo profesine liga netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo.

Netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo netekimo termino pabaigos. Ši kompensacija mokama kas mėnesį.

Dėl darbingumo lygio nustatymo reikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, dėl ligos išmokos, netekto darbingumo vienkartinės ar periodinės kompensacijos – į „Sodrą“.

Kas nėra draudžiamasis įvykis

Nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais jeigu: 
•    apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu nusižengimu; 
•    apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas; 
•    apdraustasis asmuo sirgo liga, nesusijusia su darbu; 
•    savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau; 
•    prieš apdraustąjį asmenį buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybės ir motyvai nesusiję su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta pakeliui į darbą ar iš darbo.

Draudžiamaisiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko, ūmi profesinė liga pasireiškė esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingoms darbo sąlygoms ir juos lėmė žmogaus neblaivumas arba apsvaigimas nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Nedraudžiamojo įvykio atveju minėtos išmokos ir kompensacijos nėra mokamos.