2021 08 24
Aplinkos ministerijos veiklos barą galima padalinti į du pagrindinius blokus: gyvosios gamtos priežiūrą ir žmogaus veiklos reguliavimą, o didžiausias jos uždavinys – sugražinti pusiausvyrą į žmogaus sugyvenimą su gamta, nebeeikvoti daugiau, negu gali natūraliai atsikurti. Šitaip vyriausybinės įstaigos funkciją aplinkos ministras Simonas Gentvilas apibūdino Aplinkos ministerijoje pirmadienį viešėjusiems moksleiviams Eglei Juškevičiūtei ir Lukui Gudeliui – projekto „Moksleiviai į Vyriausybę“ dalyviams.
„Daugmaž iki praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio pasaulyje nesijautė išteklių stygiaus. Pamažu žmonės pajuto, kad pereikvojant išteklius gamta nebespėja atsigauti, o gyventi tenka užterštuose miestuose. Mes kiekvieną dieną darome sprendimus, kad tai, ką suvartojame, galėtų atsigauti, kad tai, ką išmetame, aplinka sugertų“, – moksleiviams pasakojo Simonas Gentvilas.
Jis paminėjo konkretų gyvenimišką pavyzdį, dėl kurio reguliavimas būtinas, – tai netvarų automobilių skaičių miestuose. „Kada žmogui prireikia automobilio? Tada, kai jis gyvena didesniu nei puskilometrio atstumu nuo pagrindinių poreikių – vaikų darželio arba mokyklos, poliklinikos, darbo, prekybos centro. Aplinkos ministerija pagal kompetenciją per urbanistikos planavimą turi spręsti šią problemą, kad miestiečiams nereikėtų tiek daug judėti, o jeigu jau reikia – tai pirmiausia dviračiu arba viešuoju transportu ir tik kaip paskutinė priemonė – automobiliu“, – sakė Simonas Gentvilas.
Įvairių su aplinkos apsauga reguliavimo mechanizmų, kaip įstatymų ar teismų, baudų ar mokesčių, nė nereikėtų, jeigu žmonės, anot aplinkos ministro, būtų iš prigimties supratingi ir dėl visko sutartų. „Kai dar augau Klaipėdoje, eidavome į paplūdimį rinkti išmestų skalbimo mašinų, šaldytuvų, televizorių ir taip toliau. Dabar tokių šiukšlių neberandame – jungdamiesi į tokias akcijas, kaip „Darom“, mes tobulėjame. Dabar apskritai užaugusi tokia karta, kuri dėl žmonių skaičiaus pasaulyje nusprendžia nebeturėti vaikų ir verčiau dalį savo uždirbtų pinigų atiduoda skurstantiems. Radikalesnė visuomenės dalis turi timptelėti ir pasyviuosius“, – pasakojo Simonas Gentvilas.
Vis dėlto netgi globalinių ekologinių iššūkių akivaizdoje mūsų šalis išlaiko palyginus daug natūralių privalumų. „Lietuva yra retai apgyvendinta šalis, kuri turtinga gamtinių išteklių, žalios gamtos. Mums dar pasisekė, kad neturime naftos, dujų ir anglies išteklių, todėl galime jų žymiai lengviau atsisakyti“, – sakė aplinkos ministras.
