Pastaruoju metu dažnai tenka susidurti su įvairiomis spekuliacijomis COVID-19 tema. Priekaištai neretai pilasi ant visų iš eilės dėl priešepideminių priemonių įgyvendinimo ir naudojimo, juolab visoje šalyje nuo lapkričio 7 d. trims savaitėms paskelbus visuotinį karantiną. Todėl pateikiame gydytojų Algimanto Andziulio ir Jono Kriaučiūno atsakymus į dažnai keliamus klausimus apie šį grėsmingą ir pavojingą gyvybei susirgimą, atskleidžiame jo prigimtį ir būdus, kaip su juo kovoti.
– Kas yra COVID-19 sukėlėjai?
– Virusai, tai tokia gyvybės forma. Jie, kaip ir žmonės, nori kuo geriau ir ilgiau gyventi, daugintis ir išplėsti savo giminę. Gyvena ir dauginasi jie žmogaus organizme.
– O kaip jie plinta? Kaip pratęsia savo giminę?
– Ligos sukėlėjai iš sergančio organizmo turi išsiskirti į aplinką, joje išlikti gyvi ir patekti į kito žmogaus organizmą. Iš to seka, kad reikia panaudoti visą komplektą priemonių:
- Visokiausiais būdais apsunkinti ligos sukėlėjų išsiskyrimą į aplinką.
- Ligos sukėlėjus naikinti aplinkoje.
- Visokiausiais būdais apsunkinti ligos sukėlėjams patekti į kito žmogaus organizmą.
- Padaryti žmones neimlius ligos sukėlėjams, t.y. skiepyti.
– Kaip virusai išsiskiria iš organizmo?
– Šios ligos sukėlėjai išsiskiria iš kvėpavimo takų (tiksliau nosies ir burnos) čiaudint, kosėjant, garsiai kalbant. Nusičiaudėjus gleivių lašeliai pasklinda ore iki 6–10 metrų. Smulkiausi lašeliai ore gali kabėti apie parą, stambesni anksčiau ar vėliau nusėda ant aplinkinių daiktų.
– Kaip virusas patenka į organizmą?
– Šios ligos virusai ant įvairių daiktų išlieka gyvi iki 7 dienų. Jei pirmadienį nevėdinamoje patalpoje sergantis žmogus nusičiaudėja, tai penktadienį aš galiu jį „pasigauti“ liesdamas daiktus, pvz. durų rankeną, suteršti rankas. Jei suterštomis rankomis valgysiu, liesiu veidą, patrinsiu akis ar lūpas, virusas per gleivinę prasiskverbs į organizmą.
– Ir tada sukels ligą? Žmogus suserga ir net gali mirti?
–Virusas labai gudrus. Jei visi užsikrėtę žmonės mirs, tai mirs ir virusai. O to jie nenori, jie juk nori kuo ilgiau gyventi ir plačiau išplisti. Todėl vienus, dažniausiai jaunus žmones, susargdina lengva ligos forma. Jie gan gerai jaučiasi, nesisaugo ir į aplinką išskiria daug virusų, o nustatyti, ar yra ligos platintojai, labai sunku, nes jie nesikreipia į gydytojus ir neatlieka jokių tyrimų. Virusai tuo džiaugiasi, nes gali užkrėsti daug žmonių. Kitus, kurių imunitetas susilpnėjęs, susargdina sunkia ligos forma, net sukelia mirtį. Bet ir čia virusai labai gudrūs. Jie į aplinką pradeda išsiskirti kelios dienos iki ligos požymių, tai yra aukštos temperatūros, galvos skausmo ir pan. Žodžiu, nė vienas mūsų nėra visiškai garantuotas, jog neplatina virusų.
–Tai kaip tada kovoti su epidemija?
– Daugelis ligos sustabdymo būdų žinomi ir naudojami nuo gilios senovės. Svarbu suvokti, ko virusas bijo ir nenori, kad mes darytume:
- Visokiausiais būdais apsunkinti patekti į aplinką – čiaudėti į sulenktą alkūnę ar servetėlę, nešioti kaukes ( jos sulaiko gan daug virusų).
- Visokiais būdais mažinti virusų skaičių aplinkoje – dažnai vėdinti patalpas, dezinfekuoti įvairius daiktus, grįžus iš parduotuvės dezinfekuoti prekių pakuotes.
- Visokiais būdais sumažinti galimybę virusams patekti į žmogaus organizmą – dėvėti kaukes, dažnai plauti rankas, neliesti veido ir burnos, išlaikyti pakankamą atstumą tarp žmonių (kuo toliau mano nosis nuo kito žmogaus burnos, tuo labiau iškvėpti virusai prasisklaidys, tuo mažiau jų pateks į mano nosį, o jei dar užsidėsiu kaukę, tai pateks dar mažiau, tada dar labiau sumažinsiu tikimybę užsikrėsti). To labai svarbu laikytis įvairiose patalpose – parduotuvėje ar kitur stovint eilėje, visuomeniniame transporte, kavinėse ir pan. Todėl netgi siekiama sumažinti mokinių skaičių klasėse ar išvis naudoti nuotolinį mokymą, organizuoti darbą nuotoliniu būdu.
- Būtina vengti žmonių susibūrimo vietų, apriboti susitikimus ir pan. Juk jei manęs ten nebus, tai ir virusas neturės ką užkrėsti, taip užkirsiu kelią jo plitimui. Žodžiu, visokiais būdais stengiamasi sumažinti galimybę virusui patekti į kitų žmonių organizmą ir išplisti. Aišku, skaudu, kai tenka apriboti susitikimus ar net jų atsisakyti su artimaisiais, seneliams – su anūkais, jaunimui – pasilinksminimų naktiniuose klubuose ir pan. Bet jei įvairiais būdais neleisime virusui užkrėsti kitų žmonių, sutrukdysime jam plisti, tada greičiau baigsis epidemija, greičiau mūsų gyvenimas grįš į normalias vėžes.
- Padaryti taip, kad į žmogaus organizmą patekęs virusas čia ir žūtų. Yra du variantai:
- a) sukurti imunitetą, tai yra paskiepyti. Bet šiuo metu skiepų vakcinos dar neturime. Žada, kad greitai bus. Paskiepijus daug žmonių, virusai neturės sąlygų plisti.
- b) gydyti ligonius, tai yra organizme vaistais užmušti virusus. Bet iki šiol efektyvūs vaistai nuo virusų dar neatrasti.
Gydytojas Algimantas Andziulis ir Trakų rajono savivaldybės gydytojas Jonas Kriaučiūnas
