Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kelių policijos valdybos pareigūnai, žvelgdami į eismo saugumo situaciją 2020 m., pastebi pozityvių tendencijų, tačiau, kaip teigia valdybos vadovas, sustoti neketina. 2020 m., lyginant su 2019 m., tiek eismo įvykių skaičius, tiek ir juose sužeistųjų skaičius sumažėjo dešimtadaliu, o žuvusiųjų skaičius – beveik ketvirtadaliu.
Iš viso Kauno apskrities keliuose pernai žuvo 24 eismo dalyviai, daugiausia pėstieji ir automobilių vairuotojai, dar 654 gyventojai buvo sužeisti. Pasak Kauno apskr. VPK Kelių valdybos viršininko Viginto Lukošiaus, pagrindinės eismo įvykių priežastys, kai žuvo eismo dalyviai, išliko panašios, kaip ir ankstesniais metais – tai saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas ar leistino greičio viršijimas ir pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas, kur draudžiama, bei atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų nenaudojimas tamsiuoju paros metu. Ir nors tamsus paros metas, atrodytų, pavojingesnis visiems eismo dalyviams, tačiau statistika byloja, kad didžioji dalis 2020 m. įvykusių eismo įvykių (beveik 80%) fiksuota šviesiu paros metu. Visgi, daugiau asmenų žuvo tamsiuoju paros metu, lyginant su 2019 m. duomenimis.
Teigiamas pokytis stebimas ir eismo įvykių, kuriuose nukentėjo nepilnamečiai asmenys, statistikoje. Lyginant su 2019 m., pernai tokių įvykių sumažėjo penktadaliu. Daugiausia jų fiksuota Kaune ir Kauno rajone. Pastebima, kad nepilnamečiai asmenys eismo įvykiuose daugiausia nukenčia šiltuoju metų sezonu, birželio-rugsėjo mėnesiais. Tam įtakos turi ir tai, kad nemažai nepilnamečių į eismo įvykius patenka važiuojant dviračiais ar elektriniais paspirtukais, taip pat pėsčiųjų perėjose.
V. Lukošius išskiria dar vieną pokytį Kauno apskrities keliuose – net trečdaliu sumažėjusių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo dviračių motorinių transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai. Anot Kauno apskr. VPK Kelių valdybos viršininko, eismo įvykių, susijusių su dviratėmis motorinėmis transporto priemonėmis, natūralu, padaugėja šiltuoju metų sezonu, o ypač jam tik prasidėjus – gegužės, birželio mėnesiais: „Prasidėjus šiltajam sezonui, į gatves išvažiuoja motociklų ir mopedų vairuotojai, todėl šiuo laiku raginame visus eismo dalyvius būti ypač atidžius, nes dauguma skaudžių eismo įvykių, kai žūsta ar sužeidžiami motociklų ir mopedų vairuotojai, kyla dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar jo viršijimo, saugaus atstumo tarp transporto priemonių nesilaikymo bei motociklų ir mopedų nepraleidimo, jiems važiuojant pagrindiniu keliu, taip pat sukant į kairę (apsisukant) nepraleidžiant tiesiai arba į dešinę sukančios dviratės motorinės transporto priemonės.“
Daugiausia eismo įvykių, kai juose nukentėjo asmenys visoje Kauno apskrityje įvyko pačiame Kauno mieste, tačiau žuvusiųjų skaičius mieste skaičiuojamas gerokai mažesnis nei kitose Kauno apskrities savivaldybėse: daugiausia eismo dalyvių žuvo Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose, mažiausiai – Kaune mieste ir Kaišiadorių rajone.
Pareigūnai džiaugiasi, kad bendromis pareigūnų, savivaldos ir gyventojų pastangomis Kauno mieste, lyginat su 2019 m., pernai 14% sumažėjo eismo įvykių, beveik 12% mažiau sužeistųjų, o žuvusiųjų skaičius sumažėjo daugiau kaip dviem trečdaliais (69%). V. Lukošius išskiria pagrindines eismo įvykių, įvykusių praėjusiais metais Kauno mieste, priežastis – tai pėsčiųjų nepraleidimas perėjose, saugaus greičio nepasirinkimas, jo viršijimas, saugaus atstumo nesilaikymas, taip pat transporto priemonių, važiuojančių pagrindiniu keliu, nepraleidimas. Daugiausia eismo įvykių fiksuota pagrindinėse ir judriausiose miesto gatvėse: Savanorių pr., V. Krėvės pr. bei Šiaurės pr.
Kiek prastesnė situacija Kauno rajone, čia, lyginant tą patį laikotarpį, eismo įvykių skaičius šiek tiek padidėjo, padaugėjo ir sužeistųjų skaičius, o žuvusių gyventojų skaičius išaugo beveik dvigubai (2020 m. – 7, 2019 m. – 4). Kaišiadorių rajone, nors eismo įvykių sumažėjo dešimtadaliu, tačiau taip pat fiksuojamas nežymiai didesnis procentas sužeistųjų. Šiame rajone žuvo 2 gyventojai, kuomet 2019 m. – 1. Jonavos rajone situacija keitėsi teigiama linkme – eismo įvykių sumažėjo 13%, sužeistųjų buvo beveik ketvirtadaliu mažiau, o žuvusiųjų skaičius Jonavos rajono keliuose pernai sumažėjo net 67%. Panašios tendencijos vyrauja ir Kėdainių rajone. Čia taip pat visi trys minimi rodikliai turi panašų teigiamą pokytį. Tačiau eismo įvykių priežastys rajoniniuose keliuose kiek kitokios nei didmiestyje. V. Lukošius pastebi, kad viena dažnesnių eismo įvykių priežasčių rajonų savivaldybėse – vairavimas esant neblaiviam, apsvaigusiam.
Ir toliau siekiant teigiamų pokyčių Kauno apskrities keliuose, Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai šiais metais ketina stiprinti pradedančiųjų vairuotojų kontrolę, organizuoti netikėtus vairuotojų blaivumo patikrinimus, skirti didesnį dėmesį pėsčiųjų ir dviračių kontrolei, stiprinti patruliavimą, siekiant išaiškinti ir užkardyti įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus. „Teigiami rodikliai verčia ir toliau aktyviai suremti pečius su savivalda, įvairiomis institucijomis ir bendruomenėmis – vardan bendro tikslo, kad ir toliau tiek eismo įvykių, tiek žuvusiųjų, tiek ir sužeistųjų keliuose mažėtų“, – pabrėžia V. Lukošius.
Pareigūnai ragina visus eismo dalyvius laikytis Kelių eismo taisyklių, būti drausmingiems kelyje bei linki saugaus kelio! Tik kartu rūpindamiesi savo ir kitų saugumu laimingai pasieksime kiekvienos kelionės tikslą.
