Kauno centre vis dar nemažai balkonų, turinčių avarinės būklės požymių, kurie kartais pastebimi net plika akimi. Nepaisant to, gyventojai ignoruoja pastatų priežiūros specialistų raginimus pasirūpinti jų remontu. Deja, nenoras rūpintis savo turtu gali prišaukti nelaimę ir neplanuotas dideles išlaidas.
Nieko nedarant gresia griūtis
Daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės „Mano BŪSTAS“ Kauno regiono vadovas Valentinas Jerošenko įspėja, kad ignoruojant remonto būtinybę, avarinės būklės požymių turintiems balkonams gresia griūtis, o tai kelia pavojų ir patiems gyventojams, ir praeiviams, kasdien vaikštantiems centrinėmis Kauno miesto gatvėmis.
Avarinės būklės balkonuose matosi atvira laikančioji armatūra, aptrupėjęs tinkas, dalyje balkonų trūksta betoninių apsauginių tvorelių. Tai matoma plika akimi, tačiau kartais tik specialistai po apžiūros gali pasakyti, kada reikalingas remontas.
„Ne viskas plika akimi matoma. Tik apžiūros ir nufotografavimo neužtenka, reikia daryti statybinius tyrinėjimus. Žinoma, gyventojai turi žinoti, kad ši paslauga kainuoja, bet tik tai padės įsitikinti, kad jų balkonas ir po remonto bus saugus. Kartais gyventojai net ir žinodami, kad balkonas yra avarinės būklės, į tai numoja ranka. Tai gali kainuoti gyvybę“, – teigia statybų inžinierius Vytautas Elenbergas.
Vis dėlto, padėtis gerėja, kai daugiabučių gyventojai laiku kreipiasi į specialistus ir sutinka remontuoti senus daugiabučių balkonus. „Per pastaruosius dvejus metus Kauno miesto centre 50 balkonų atliktas kapitalinis remontas, apie 20 – dalinis remontas“, – nuveiktus darbus apžvelgia „Mano BŪSTO“ Kauno regiono vadovas V. Jerošenko.
Kas turi prisiimti atsakomybę nutikus nelaimei?
Kas atsako už nukritusį avarinės būklės balkoną – buto savininkas ar daugiabutį namą prižiūrintis administratorius?
Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis teigia, kad balkono būklė turi rūpėti pačiam buto savininkui: „Už viską atsako buto savininkai. Administruojančios įmonės arba bendrijos pirmininko atsakomybė gali būti tik tuo atveju, jei iš jų pusės nesiimta jokių saugumą užtikrinančių veiksmų. Administratorius kaltas tuomet, jei neatliko kasmetinės buto apžiūros, nesudarė priemonių plano trūkumams likviduoti ir nesiūlė to daryti butų savininkams“.
Pasirūpinti prastos būklės balkonu, visų pirma, reikia dėl aplinkinių saugumo. Balkonus, kurių būklė tikrai kelia didelį rūpestį, pastatų administratoriai stengiasi bent jau aptraukti tinklu, kad nuskilus daliai konstrukcijos ji nesužalotų žmonių.
Deja, dalis gyventojų nepritaria avarinės būklės balkonų remonto darbams, nes Centro seniūnijoje ne visi daugiabučių namų butai turi balkonus. Todėl, pasak daugiabučių administratorių, kai kuriems gyventojams sudėtinga įrodyti, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas ir jo remontas yra visų bendraturčių reikalas.
Negalėdami pradėti remonto darbų, daugiabučių namų administratoriai avarinės būklės balkonus ar jų dalis aptraukia apsauginiu tinklu arba aptveria „STOP“ juostomis. Tačiau kritimo atveju nei tinklas, nei apsauginė juosta nuo nelaimės neapsaugos.
Jei jums ir jūsų kaimynams kyla abejonių dėl balkonų būklės, apie tai turėtumėte pranešti namo valdytojui (administratoriui ar bendrijos pirmininkui), kuris imtųsi visų būtiniausių priemonių balkono būklei nustatyti bei remonto ar keitimo darbams organizuoti.
