Miestai, kuriuose įsikūręs oro uostas, džiaugiasi, kad jį pasiekti galima per keliolika minučių, tačiau pripažįsta, kad šio patogumo kaina – tam tikroje miesto dalyje dažniau girdimi skrendančių orlaivių skleidžiami garsai. Vilniuje ši problema sprendžiama diegiant pažangius triukšmo valdymo metodus. Artimiausiu metu ketinama įvesti griežtesnius reikalavimus į sostinę atskrendantiems ar iš jos išskrendantiems orlaiviams, tad Vilniaus gyventojai triukšmo girdės dar mažiau.
Reikalavimas pirmajam posūkiui
VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys akcentuoja, kad sparti miestų plėtra vyksta daugelyje šalių, todėl naujos gyvenvietės atsiduria greta oro uostų. Kaip pavyzdžius vadovas pateikia ne tik Vilniaus, bet ir Varšuvos, Talino, Londono Sičio, Ženevos oro uostus.
„Ką kalbėti apie tokias šalis-salas, kaip Malta, Kipras, kur skrydžių virš miestų tiesiog neįmanoma išvengti ir oro eismas ten labai intensyvus. Todėl šiose šalyse, kaip ir Lietuvoje, stengiamasi ieškoti kompromiso tarp ekonominio naudingumo ir priemonių, mažinančių triukšmo lygį gyventojams“, – teigia M. Gustys.
Viena iš netrukus įsigaliosiančių svarbių triukšmo mažinimo priemonių iš Vilniaus oro uosto išskrendantiems lėktuvams – reikalavimas kylančio orlaivio pirmajam posūkiui. Anot VĮ „Oro navigacija“ Oro eismo vadybos skyriaus vadovo Romano Petrovskio, posūkį norintys daryti orlaiviai turės pakilti aukščiau, dėl to triukšmo poveikis bus mažesnis.
„Nuo šių metų gruodžio 5 d. orlaiviams, kylantiems šiaurės kryptimi pagal standartinį maršrutą, daryti pirmąjį posūkį bus leidžiama tik tada, kai lėktuvas pasieks ne žemesnį nei 4000 pėdų (apie 1300 m) aukštį nuo vidutinio jūros lygio, t. y. aukštis bus 1000 pėdų (apie 300 m) didesnis, nei leidžiamas šiuo metu“, – aiškina R. Petrovskis.
Aplenks tankiai apgyvendintas vietoves
Siekiant, kad posūkio taškas būtų dar labiau nutolęs nuo tankiai gyvenamų vietovių, įsigaliosiančiu pirmojo posūkio reikalavimu numatyta, jog orlaiviams, iš Vilniaus oro uosto kylantiems šiaurės kryptimi, posūkio taškas nuo dabar esančio nutols 2 km ir atsidurs Žemųjų Karačiūnų apylinkėse.
Tiesa, Oro eismo vadybos skyriaus vadovo R. Petrovskio teigimu, būna atvejų, kai orlaivių įgulos dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, netinkamų meteorologinių sąlygų, prašo VĮ „Oro navigacija“ leidimo pradėti posūkį anksčiau. Tokie prašymai tenkinami tik dienos metu (7.00–22.00 val.), kad triukšmas būtų mažesnis.
„Neleisti ankstinti posūkio dienos metu, esant intensyviam oro eismui, būtų netikslinga skrydžių efektyvumo ir saugos prasme – pailgėtų orlaivių buvimo ore bei išvykimo iš oro uosto laikas, susidarytų išskristi laukiančių orlaivių eilės“, – pastebi R. Petrovskis. Vis dėlto, pasak specialisto, sprendimas kiekvienu atveju priimamas įvertinus visus teigiamus ir neigiamus aspektus.
Daugiau vilniečių gyvens ramiau
Į Vilniaus oro uostą atskrendantys lėktuvai artėja tūpti pagal skirtingas sistemas. Viena jų – Visakryptis radijo švyturys. Technologinės priežastys lemia, kad naudojantis šia sistema orlaivių leidimosi trajektorija nesutampa su kilimo-tūpimo tako ašine linija. Dėl to tankiai apgyvendintą šiaurės rytinę miesto dalį pasiekia didesnis besileidžiančių orlaivių keliamas triukšmas.
„Problema ta, kad šiaurės rytinėje dalyje orlaiviams lieka vos keletas kilometrų iki tūpimo, todėl didelių manevrų jie daryti negali. Taip užtikrinama skrydžių sauga, – pabrėžia VĮ „Oro navigacija“ atstovas R. Petrovskis. – Tačiau, siekdama sumažinti triukšmą tankiai apgyvendintoje miesto dalyje, mūsų įmonė planuoja keisti artėjimo tūpti procedūrą naudojant Visakryptį radijo švyturį.“
R. Petrovskio teigimu, šių metų pavasarį buvo peržiūrėti artėjimo tūpti iš šiaurės krypties maršrutai, įvertinta galimybė perkelti Visakrypčio radijo švyturio tūptinės trajektoriją maksimaliai į rytus, taip sumažinant triukšmo poveikį tankiau apgyvendintiems Vilniaus mikrorajonams.
Oro linijoms – griežtesnė tvarka
Šių metų pavasarį Lietuvos oro uostai pranešė apie kartu su VĮ „Oro navigacija“ pasirašytą išsamų ilgalaikį kompleksinių triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo planą, kuriuo siekiama efektyviausio rezultato derinant skirtingas priemones. R. Petrovskis pažymi, kad virš Vilniaus skrendantys orlaiviai jau laikosi dalies šiame plane nurodytų reikalavimų, dar dalį triukšmą mažinančių priemonių numatyta įdiegti ateityje. Pavyzdžiui, nakties metu, t. y. nuo 22.00 iki 7.00 val., orlaivių įgulos turi griežtai laikytis nustatyto standartinio išskridimo maršruto, kuris yra virš mažai apgyvendintų miesto teritorijų.
„Orlaiviams taip pat draudžiama staigiai stabdyti naudojant orlaivio jėgaines (variklį) ir nebegalima vykdyti orlaivių variklių bandymų“, – pabrėžia „Oro navigacijos“ atstovas.
Sostinės oro vartuose triukšmas nuolat matuojamas įranga, kurią sudaro 4 stacionarios ir 2 mobilios stotys. Oro uostas taip pat yra įsigijęs ir specialią programinę įrangą, kuria naudodamasis gali atlikti stebėseną, ar oro linijų bendrovės laikosi joms nustatytų reikalavimų.
Vilniaus oro vartai, kaip ir kiekvienas Europos oro uostas, kasmet sudaro triukšmo žemėlapį, kuris suteikia informacijos apie triukšmo zonas, jų dydį ir šiose zonose gyvenančių žmonių skaičių. Šie žemėlapiai sudaromi pagal metinius triukšmo monitoringo sistemos duomenis, tarp kurių – faktiniai skrydžių maršrutai, orlaivių tipai ir jų skleidžiamo triukšmo lygis ir pan. Triukšmo žemėlapiuose pateikiamos skirtingo triukšmo lygio zonos mieste, o triukšmo lygis konkrečioje vietoje turi būti lyginamas su teisės aktuose leidžiamais triukšmo dydžiais.
Siekdama atsakyti į svarbiausius gyventojams rūpimus klausimus dėl orlaivių keliamo triukšmo, VĮ „Oro navigacija“ parengė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus: DUK.
Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos informacija
