Ledus perka kone kiekvienas – naujausios įmonės „Vikeda“ užsakymu atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, net 90 proc. lietuvių. Tačiau šiandien lietuviai juos perka kitaip, negu anksčiau – ledų sudėtimi domisi net 6 iš 10 juos perkančių gyventojų. Tyrimas rodo, kad populiarėja ir ledai be laktozės, pridėtinio cukraus, taip pat augalinės ar ekologiškos alternatyvos – vis daugiau žmonių renkasi ar norėtų išbandyti tokius gaminius. Ledų gamintojai ieško atsakymų, ar tai – trumpalaikė mada, ar ilgalaikė tendencija?
Pasak vienos lyderiaujančių ledų gamintojų „Vikeda“, atstovaujančios „Dadu“ prekinį ženklą, vadovo Algirdo Gauronskio, kiekvienais metais stiprėja vartotojų susidomėjimas ledų industrija.
„Kai rinkoje susidomėjimas auga, galima eksperimentuoti su inovatyviais skoniais, formatais ir ingredientais. Taip atsiranda visiškai naujos formulės ir sudėtinės dalys – karvės pieną keičia avižų pienas, pridėtinį cukrų – agavų inulinas, atsiranda ekologiškos ar belaktozės ledų alternatyvos. Šiandien ypač aktuali problema – tam tikro maisto ar jo sudedamųjų dalių netoleravimas, kuri atsispindi ir ledų vartojime. Šiandien etiketės yra skaitomos vis labiau ir ten nebenorima rasti cukraus, perdirbtų riebalų. Todėl šią vasarą Lietuvos ledų lentynose matome kaip niekada daug įprastų ledų alternatyvų“, – sako A. Gauronskis.
Ledai be laktozės – viena labiausiai augančių kategorijų
„Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje ketvirtadalis respondentų teigia, kad jau išbandė arba norėtų išbandyti ledus be laktozės. Anot „Vikedos“ vadovo, tai viena labiausiai populiarėjančių ledų rūšių. Šeimos gydytoja Alma Astafjeva teigia, kad laktozės netoleravimas vargina apie 20-40 proc. Lietuvos žmonių. Tai yra tikrai svarbus rodiklis, nes daugelis apie šį netoleravimą nežino. Tačiau atsiranda vis daugiau žmonių, kurie tiriasi dėl šios problemos.
„Tokie pacientai kreipiasi dėl nuolatinio pilvo pūtimo, lėtinio viduriavimo ar vidurių užkietėjimo, nuovargio, viršsvorio ir jiems tikrai nelengva paaiškinti, kad taip gali būti dėl vartojamų pieno produktų. Dažniausiai laktozės netoleravimas pasireiškia vaikams iki 5 m. amžiaus arba vyresniems, nes organizme natūraliai mažėja fermento, skaidančio laktozę. Tačiau daugelis vis dar linkę šį faktą ignoruoti arba tiesiog neranda pakankamai belaktozių produktų. Tas pats galioja ir kalbant apie ledus – atšyla orai, visiems norisi atsigaivinti, tačiau dažnoje parduotuvėje galima rasti tik ledus su pieno produktais. Džiugu, kad pagaliau rinkoje atsiranda ir alternatyvų. Aš pati netoleruoju laktozės, tad man toks pasirinkimas yra labai svarbus“, – sako gydytoja.
Ledai be laktozės tinka ne tik alergiškiems šiam baltymui, bet ir turintiems odos problemų ar viršsvorio. Taip pat tiems, kuriems pravartu sumažinti suvartojamo cukraus kiekį, nes laktozė yra pieno cukrus. Todėl, anot gamintojų, ledų be laktozės populiarėjimas šią vasarą turėtų augti.
Populiarėjantys augalinės kilmės pieno produktai
Anot „Dadu“ ledų atstovo, kita svarbi tendencija – augalinės kilmės pieno produktų populiarėjimas, kuris aktualus ir ledų kategorijoje. Rinkoje vis labiau populiarėja veganiškos ledų alternatyvos. Dažniausiai įprastą pieną ten pakeičia augalinis avižų pienas. Būtent tokius ledus iš avižų pieno yra išbandę arba norėtų išbandyti 24 proc. Lietuvos gyventojų.
„Aš rekomenduoju kartais įprastą pieną pakeisti augaliniu. Tai ypač aktualu vaikams, nes kai vaikai vartoja daug pieno, jiems gali trūkti geležies. O jei vartotų avižinį pieną, tai nepablogintų geležies pasisavinimo. Vaikai turi vartoti tiek augalinį, tiek gyvulinį pieną. Tai galioja ir ledams, todėl kartais pasirinkti alternatyvą yra pravartu. Juolab, kad avižinis pienas pasižymi ir papildoma maistine verte“, – teigia gydytoja.
Anot ledų gamintojų, augalinis pienas – tai pasaulyje viena labiausiai augančių maisto tendencijų, kurios alternatyvų šiandien – begalės.
„Mūsų veganiškų ledų gamyboje pagrindiniai ingredientai – avižos ir vanduo, iš kurių gaminamas avižų pienas. Jų konsistencija ir struktūra primena įprastus pieniškus ledus, tačiau išsiskiria savo maistingumu, kadangi avižose yra daugiau skaidulų, geležies. Taip pat naudojame ir tokius augalinius riebalus kaip kokosų aliejus, kad tokį produktą galėtų rinktis visai nevartojantys gyvūninės kilmės produktų“, – teikia „Vikedos“ vadovas.
Natūralumas ir ekologija – svarbiausi kriterijai
Dažniausiai lietuvių norima išbandyti ar jau išbandyta ledų rūšis yra ledai su natūralios kilmės ingredientais (41 proc.). Taip pat 35 proc. perkančių ledus norėtų paragauti ar yra ragavę ekologiškų ledų. Anot A. Gauronskio, natūralumas turės vis didesnę reikšmę ateities vartotojui, nes jaunoji karta vis labiau rūpinasi tuo, ką valgo, ir nori žinoti, iš kur ingredientai yra atkeliavę.
Anot „Vikedos“ vadovo, šiandien vartotojams renkantis ledus svarbiausi kriterijai yra natūralumas, ekologiškumas, taip pat, kad sudėtyje nebūtų sintetinių GMO. Vis daugiau reikalavimų keliama ir pačiam pienui – kad tai būtų natūralus produktas, o ne sintetiniai pieno milteliai.
„Mūsų fabrikas jau nuo seno puoselėja tradicijas ir naudoja natūralią, nenugriebto pieno technologiją. Šitas išskirtinumas padeda atkreipti dėmesį ne tik Lietuvoje, bet ir patekti į tokias rinkas, į kurias patekti sunkiausia, pavyzdžiui, JAV. Todėl tokių produktų asortimentą nuolat plečiame: šiemet rinkai pasiūlėme organišką mūsų geriausiai parduodamo produkto – klasikinio plombyro – versiją“, sako A. Gauronskis.
Pridėtinis cukrus – labiausiai vengtinas
Dažnas lietuvis yra išbandęs arba norėtų išbandyti ledus be pridėtinio cukraus (41 proc.). Gydytoja A. Astafjeva tikina, kad verta išbandyti ir kitus saldiklius kaip stevija, klevų sirupas, medus.
„Valgant produktus su cukrumi, gliukozės kiekis kraujyje greitai pakyla ir sukelia staigų energijos pliūpsnį, tačiau netrukus energijos lygis sumažėja ir žmogus jaučiasi dirglus, pavargęs, nebegali sukoncentruoti dėmesio. Todėl norit jaustis gerai, energingiems, svarbu išlaikyti gliukozės pusiausvyrą. Tai ypač aktualu vaikams, nes gavus didelį kiekį cukraus, jie tampa hiperaktyvūs, blogiau sukoncentruoja dėmesį, juos vargina nuotaikų svyravimai. Be to, vaikų nutukimas – šiandien ypač didelė problema“, – teigia gydytoja.
Ledų gamintojai tikina, kad mažesnis cukraus vartojimas – tai tendencija, kuri turėtų pasilikti ilgam.
„Maisto tendencijos ir mados dažnai keičiasi: prieš keletą dešimtmečių visos bėdos buvo nurašomos gyvuliniams riebalams. Šiandien augaliniai riebalai yra kritikuojami labiau, o gyvuliniai riebalai ateina į madą. Taip įvyksta su daugeliu maisto tendencijų, bet mes linkę manyti, kad apie cukraus ribojimą mes prakalbome ilgam. Todėl svarbu suteikti vartotojui alternatyvą – jeigu jis nori įprastų ledų su cukrumi, jis juos gali rinktis, bet jeigu ne – jis turi turėti alternatyvą ir be pridėto cukraus“, – sako A. Gauronskis.
Kokius ledus valgysime ateityje?
Anot A. Gauronskio, netolimoje ateityje ledų funkcionalumas ir pridėtinė vertė taps savaime suprantamu dalyku. Parduotuvių lentynose atsiranda ledai, praturtinti super maistu, taip pat tokiais ingredientais kaip probiotikai ar beržų sula.
„Taip pat šį sezoną išliks populiarūs tokie skoniai kaip Pietų Amerikos ir tolimosios Azijos. Ims dominuoti ir supermaistas, pavyzdžiui iš ten atkeliaujanti acai uoga. Taip pat tokie prieskoniai kaip ciberžolė, cinamonas, šaldytos daržovės, pavyzdžiui, avokado ledai. Tas tendencijas mes nuolat stebime ir pristatome Lietuvos vartotojui. „Dadu“ yra žinomiausias ledų prekės ženklas Lietuvoje, todėl matydami tendencijas vakaruose, mes jas lengvai galime įgyvendinti ir pasiūlyti vietinėje rinkoje. Ir tai galime padaryti ne tik kažkokiam nišiniam segmentui, bet kiekvienam ledų vartotojui“, – sako „Vikedos“ vadovas.
Apie tyrimą:
Reprezentatyų tyrimą apie ledų vartojimą š. m. gegužės 17-25 dienomis atliko „Spinter tyrimai“. Tyrimo tikslinė grupė – tai Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai.
