Kauno rajono savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje nenuėjo veltui. Lapkričio 3 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija UAB ,,Benefaktor“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad Kauno rajono savivaldybė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą priimti 2021 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. TS-1 ,,Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“. „Kadangi skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir perduoti UAB ,,Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Batniavos sen., Virbaliūnų k., poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo“ – teigiama teismo nutartyje.
Teismas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė savo sprendimą grindė viešojo intereso gynimu ir svariais teisiniais argumentais: atsižvelgė ir įvertino savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m., taip pat aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
Šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19 d. nepritarta UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime.
Tarybos posėdžius inicijavęs meras Valerijus Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, maždaug 40 ha sklype, antruoju – Pakarklės miške.
Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu požiūriais. Šioje zonoje arba arti jos yra daug paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
”Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, – pabrėžė Kauno r. savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Tarybos sprendimuose akcentuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas.
Kauno rajono savivaldybės poziciją palaikė Lietuvos miškininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos.
Atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų rugsėjo 22 d. Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais patikslino Brūžės ir Žvirgždės dvarviečių, taip pat Kriemalos senovės gyvenvietės vertingąsias savybes bei apibrėžė teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonio ribas.
