Opozicinių Seimo frakcijų atstovams siekiant kitąmet skelbti konsultacinį referendumą dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir visiško jų uždraudimo saugomose teritorijose, Lietuvos žaliųjų partija tokį siūlymą vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad problemas šalies miškuose efektyviau spręstų parlamentinių partijų iki šiol vilkinamas Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas.
47 Seimo opozicinių frakcijų nariai registravo nutarimo projektą dėl referendumo paskelbimo kitų metų birželio 9 d., vykstant Europos Parlamento rinkimams. Dokumento tekste siūloma referendumo sprendimo formuluotė: „Pritariu riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose“.
Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, referendumo klausimas dubliuoja iki šiol parlamentinių partijų nepasirašytame Nacionaliniame miškų susitarime įtvirtintą nuostatą atsisakyti daugumos plynųjų kirtimų saugomose teritorijose.
„Poreikis atsisakyti plynų kirtimų saugomose teritorijose jau yra įtvirtintas ir Nacionaliniame miškų susitarime, dėl kurio ilgiau nei metus diskutavo ir sutarė per 400 skirtingus interesus atstovaujančių specialistų: miškų mokslo, verslo, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų, kitų grupių atstovų. Tačiau jau antrus metus politikai vengia prisiimti atsakomybę už sutartų sprendimų įgyvendinimą ir šio dokumento pasirašymą vilkina“, – teigia I. Budraitė.
Nacionalinio miškų susitarimo rengimo procesas vyko beveik dvejus metus, per šį laiką buvo sutarta dėl nuostatų šešiose temose iš pradinių devynių. Be daugumos plynų kirtimų atsisakymo, Nacionaliniame miškų susitarime įtvirtinti tokie tikslai kaip griežtai saugomų miškų ploto padidinimas iki 10 proc. nuo visų Lietuvos miškų, iki 2050-ųjų šalies miškingumo padidinimas nuo dabartinių 33,7 proc. teritorijos iki 40 proc., Europos Sąjungos biologinės įvairovės ir miškų strategijų įgyvendinimas ir kita.
Anot žaliųjų pirmininkės, parlamentarų siūlymas rengti patariamąjį referendumą rodo, kad politikai linkę ne konstruktyviai ir sistemiškai problemą spręsti, o ja manipuliuoti.
„Referendumas dėl klausimo, į kurį atsakymas jau yra aiškus, būtų tiesiog laiko ir pinigų išmetimas į balą. Ir be referendumo parlamentarai, nesvarbu pozicijoje ar opozicijoje dirba, yra įgalioti rengti ir siūlyti teisės aktų pakeitimus, įskaitant ir plynų kirtimų saugomose teritorijose draudimo klausimu. Tačiau vietoje sistemiško ir konstruktyvaus veikimo, jie siūlo užkrauti problemą visuomenei ant pečių. Tai populistinė manipuliacija, kuria siekiama pasinaudoti įaudrintomis žmonių emocijomis, ir kuri valstybei kainuos itin daug finansinių ir žmogiškųjų resursų“, – akcentuoja I. Budraitė.
Stebisi staigiu susirūpinimu
Nacionalinio miškų susitarimo rengime dalyvavęs Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas Remigijus Lapinskas stebisi staigiu parlamentinių partijų dėmesiu miškams ir vadiną jį veidmainišku.
„Referendumą dėl miškų siūlantys politikai bando išrasti dviratį, kai šis jau išrastas ir stovi nenaudojamas jų pačių garaže. Kai iki šiol miškais nesirūpinusios ir net prieš jų naudą veikusios partijos staiga susirūpina taip, kad net mato referendumo poreikį, to kitaip nei veidmainyste nepavadinsi.
Seimo nariai turėtų ne naudodamiesi aktualia tema ieškoti naujų ir pigių būdų pritraukti rinkėjų dėmesį, o imtis tikrų ir rezultatus galinčių atnešti veiksmų“, – teigia R. Lapinskas, priduriantis, kad pastaruoju metu ypač pasigenda ir procesą inicijavusios Aplinkos ministerijos lyderystės.
Anot R. Lapinsko, Nacionalinio miškų susitarimo pasirašymas vestų ir prie dar svarbesnių veiksmų – miškų strategijos formavimo ir sutartų nuostatų įtvirtinimo įstatymų pakeitimuose.
„Taip pagaliau sukurtume tam tikrą veiklos miškuose perspektyvą. Šiuo metu jos nėra. O kol nėra aiškios valios, visi bando maksimaliai daug miškų iškirsti ir siekia sau naudos“, – sako R. Lapinskas.
Beda pirštu į urėdijos pertvarką
Lietuvos žaliųjų partijos atstovas taip pat kritiškai vertina ir planuojamą Valstybinės miškų urėdijos pertvarką, pagal kurią numatoma paversti šią įstaigą akcine bendrove. Anot R. Lapinsko, tokiu būdu iš urėdijos darbuotojų būtų atimamos aplinkos apsaugos teises, kadangi akcinių bendrovių darbuotojams nesuteikiami valstybiniai įgaliojimai, pavyzdžiui, surašyti administracinių nusižengimų protokolą miške pastebėjus pažeidimą.
„Manau, kad šis žingsnis yra žalingas ir raginčiau jį stabdyti nedelsiant. Miškus, mūsų didžiausią turtą, valdanti įmonė privalo išlikti valstybinė. Gerai sustyguotos miškininkų, kurie tuo pačiu atlieka aplinkosaugos veiklą, struktūros naikinti negalima“, – įsitikinęs žaliųjų vicepirmininkas.
Be to, Lietuvos žaliųjų partija ragina tobulinti naujai siūlomą Miškų įstatymo redakciją. Anot žaliųjų, įstatymo 4 straipsnyje, kuris apibrėžia urėdijos veiklą, privalo atsirasti punktas apie aplinkosaugines, gamtosaugines ir su biologinės įvairovės apsauga susijusias jos veiklas.
„Griežtai reikalaujame įstatymą papildyti punktu, nustatančiu Valstybinės miškų urėdijos pareigą vykdyti aplinkos apsaugos funkciją visų nuosavybės formų miškuose kaip kompleksinės miškų ūkio veiklos dalį“, – sako R. Lapinskas.
Miškų įstatymo pakeitimus teikia Aplinkos ministerija.