Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir JAV Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, vienišumas ir socialinė izoliacija sveikatai kelia ne mažesnį ar net didesnį pavojų už rūkymą, nutukimą ar fizinio aktyvumo stoką. Iki šiol vienišumą vertinome tik kaip riziką psichikos sveikatai, bet naujausi tyrimai verčia iš esmės peržiūrėti šį požiūrį. Volfas Engelman, tęsdamas projektą Gero žodžio galia, inicijavo tyrimą, kurio rezultatai nustebino kas antras lietuvis jaučia bendravimo su draugais stoką.
Neįvertinta gero žodžio galia
Volfas Engelman užsakymu Spinter tyrimai atliko apklausą, siekiant geriau suprasti lietuvių santykius su draugais. 2024 m. vasarį rinkti duomenys atskleidė, kad kas ketvirtas (24 proc.) Lietuvos gyventojas su draugais susitinka tik kartą per mėnesį ar dar rečiau, tačiau kas antras (48 proc.) pripažįsta, jog bendravimo trūksta, norėtų susitikti dažniau.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pritaria, kad lietuviai labiau rūpinasi fizine sveikata: tai patvirtina ir sporto salių, baseinų, Rytų dvikovų trenerių užimtumas. Tačiau, gydytojo akimis, dažnas mūsų neįvertina, kad apleisti socialiniai ryšiai taip pat gali turėti neigiamos įtakos sveikatai.
Tyrime matome, kad kas trečias (76 proc.) lietuvis draugų, su kuriais gali atvirai kalbėtis, vis dėlto turi. Viena vertus, tai atrodo nemažai, tačiau, deja, beveik ketvirtadalis mūsų visuomenės neturi galimybės atvirai ir nuoširdžiai pabendrauti. Ir tai parodo didelę mūsų visuomenės ne tik socialinę, psichologinę, bet ir fizinės sveikatos problemą, atkreipia dėmesį M. Marcinkevičius.
Tačiau gydytoją džiugina tai, kad net 63 proc. apklaustųjų nurodo, jog po susitikimų su draugais tampa įkvėpti, pakilesnės nuotaikos dėl gerų, palaikančių ir paskatinančių žodžių.
Toliau psichiatras vardija sunerimti kviečiančią statistiką: PSO duomenimis, vienišumas net 25 proc. padidina ankstyvos mirties riziką. Tyrimuose matyti, kad prasti socialiniai santykiai patiriama izoliacija ar vienatvė buvo susiję su 29 proc. didesne širdies ligų rizika ir 32 proc. išaugusia insulto tikimybe.
Skirtumas toks, kad šiandien mūsų visuomenė yra gerai informuota apie rūkymo, nutukimo, fizinio pasyvumo žalą sveikatai. Nemaža dalis žmonių stengiasi gyventi sveikai, kontroliuoti žalingus įpročius, mitybą, svorį ir panašius dalykus. Deja, apie socialinės izoliacijos ir vienišumo problemas ir jų įtaką sveikatai susimąstome retai, įvardija psichiatras.
Juntami pandemijos padariniai
Ligoninės vadovo nuomone, dar vienas naujas iššūkis visuomenėje jaunų žmonių vienišumas.
Daugelis ankstesnių mokslinių tyrimų akcentavo vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemas. Deja, naujas skaitmeninis amžius atneša naujų iššūkių, nes bendravimas virtualiojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose niekaip negali pakeisti gyvo bendravimo teikiamų emocijų ir įtakos sveikatai. Stebimi netgi atvirkštiniai procesai: įvairiose šalyse atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad po apsilankymo socialiniuose tinkluose žmogaus nuotaika pablogėja 810 proc., perspėja sveikatos specialistas.
M. Marcinkevičiaus teigimu, lyg to būtų negana, mus prieš ketverius metus užklupusi pandemija išmušė iš vėžių taip, kad padarinius jaučiame iki šiol.
Visi suprantame, kad ilgesnė priverstinė socialinė izoliacija sukelia daug problemų. Per pandemiją specialistai aktyviai diskutavo, bandė spręsti šias problemas kurdami specialius bendravimo burbulus ir kitus būdus. Pandemija baigiasi, ir atrodo, kad tuoj pat išsiilgę visi pulsime vienas kitam į glėbį. Deja, praktika rodo, kad daugelis per pandemiją nutrūkusių socialinių ryšių ir tradicijų (susitikti kiekvieną penktadienį šeimomis, kas mėnesį su buvusiais studijų draugais ir pan.) nebegrįžo. Pandemija baigėsi ir priverstinę socialinę izoliaciją pakeitė pasyvi savanoriška izoliacija, tapome dar vienišesni, svarsto pašnekovas.
Gydytojas psichiatras M. Marcinkevičius drąsina, kad, trūkstant ryšio su artimais draugais, gilių ir ilgų pokalbių, neužsidarytume savyje ir išdrįstume juos pakviesti susitikti.
To norėčiau visiems ir palinkėti susitikime dažniau, susitikime gyvai, prisiminkime prieš pandemiją buvusias susitikimų tradicijas ir kurkime naujas. Kaip rodo naujausi tyrimai, tai ne tik suteiks mums džiaugsmo, bet ir pagerins psichinę bei fizinę sveikatą, netgi atitolins demenciją, tvirtina M. Marcinkevičius.
