Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų duomenimis, šiuo metu visame pasaulyje nuo skirtingų rūšių vėžio gydosi daugiau nei 200 mln. pacientų. O net 80% visų pacientų susiduria su gydymo netikslumais bei šalutiniais reiškiniais.
Matydami aiškią problematiką sveikatos sektoriuje, Lietuvos startuolio „Brachy DOSE” mokslininkai nusprendė sukurti itin reikalingą sprendimą – brachiterapijos dozimetrą, kuris spindulinės terapijos metu padės registruoti vėžiu sergančių asmenų apšvitos dozes. Tai ateityje turės didelės įtakos geresnei pacientų gyvenimo kokybei, pabaigus spindulinės terapijos gydymo kursą.
Vietoje užprogramuotų algoritmų – momentiniai rezultatai
Pasak startuolio bendraįkūrėjos, dr. Neringos Šeperienės, naudodami šią technologiją, radioterapijos specialistai galės išmatuoti tikslias pacientui tenkančias spinduliuotės dozes gydymo metu ir išvengti gydymo klaidų bei ilgam laikui žmogaus gyvenimo kokybę pabloginančių šalutinių spindulinio gydymo reiškinių.
„Brachiterapija yra viena iš radioterapijos šakų. Brachiterapijos metu netoli vėžio darinio suvedamos adatos arba vamzdeliai. Vamzdeliuose keliauja jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kuris sustodamas gydymo plane numatytose vietose, naikina vėžio ląsteles. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis dažnai apšvitinami ir sveiki organai”, – pastebi dr. Neringa Šeperienė.
Ji įsitikinusi, kad realiu laiku konkrečioje vietoje išmatuotos pacientui tenkančios jonizuojančios spinduliuotės dozės suteiktų gydytojui išsamesnės informacijos. Taip jis galėtų tiksliau reguliuoti apšvitos dozes, lengviau prognozuoti, kokie šalutiniai efektai gali pasireikšti po gydymo ir planuoti, kiek dar galima spinduliuoti tą patį organą, ar galimas pažeidimas neviršys gydymo naudos, ar geriau verta rinktis kitą gydymo būdą.
Kauniečių sukurtą sistemą sudaro dvi dalys: vienkartinis dozimetras, skirtas paciento gaunamos dozės matavimui ir dozimetro nuskaitymo įrenginys. Kartu sąveikaudami spindulinės terapijos metu, jie leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą, o tuo pačiu – remiantis reikalingais duomenimis, tiksliau planuoti gydymą. Šiuo metu mokslininkai siekia įgyvendinti ir kitą plėtros žingsnį – eksperimentuoti ne tik su vidine, bet ir su išorine radioterapija.
Įtvirtinimas rinkoje kartais užtrunka ir dešimtmetį
Visgi, mokslininkė atskleidžia, kad medicinos technologijos kelias nuo pirminės idėjos iki jos įtvirtinimo rinkoje yra ilgas ir sudėtingas. Visą produkto vystymo laiką yra vykdomi įvairūs moksliniai tyrimai, atliekami naudos-poreikio skaičiavimai, rinkos bei klientų analizės, kuriamas prototipas ar kelios jo versijos. Vėlesnėse produkto vystymo stadijose vyksta laboratoriniai bandymai, priešklininiai tyrimai, klinikiniai bandymai, reikiamų licencijų, sertifikatų gavimas. Anot jos, iki tol, kol ji tampa praktiškai naudojama medicinos įstaigose, gali praeiti net ir dešimt metų.
„Mano manymu, pažangiųjų medicinos technologijų spartų kūrimą ir diegimą stabdo keletas veiksnių. Pirmiausia, žmonių trūkumas t.y. technologijas kuria ir diegia žmonės. Maža dalis studentų ar jaunų specialistų renkasi medicinos technologijų kūrimo kryptį. Pati technologijų kryptis yra sudėtinga, turi daug reguliavimų, reikalavimų, keliami aukšti reikalavimai medicinos produktams, sudėtingas patekimas į rinką. Šios sąlygos „atbaido” dalį kūrėjų ir jaunų verslų. Vienas iš didelių iššūkių yra finansavimo užtikrinimas. Produkto kelias iki rinkos yra ilgas ir pritraukti finansavimą bei jį išlaikyti yra sudėtinga”, – prisipažįsta mokslininkė.
Pasak jos, turėdami optimalų finansavimą, mokslininkai galėtų šiek tiek pagreitinti naujos technologijos paleidimą į rinką. Pavyzdžiui, atsirastų galimybės pagreitinti tyrimų ir plėtros (RnD) fazę, įjungiant daugiau tyrėjų, laboratorijų. Didelį indėlį į eksperimentinę plėtrą ir mokslinius tyrimus jau daro tokios valstybinės institucijos, kaip Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), Kauno mokslo ir technologijų parkas, kurie skelbia atvirus kvietimus gauti finansavimą ir su ekspertų pagalba vystyti MTEP projektus.
Kasmet pagerins gydymo sąlygas keliems milijonams pacientų
Pasak dr. Neringos Šeperienės, „Brachy DOSE” yra tęstinis visos komandos darbas, kurį mokslininkai pradėjo studijuodami universitete. Dar prieš septynis metus jie tyrinėjo spinduliuotės dozes, tenkančias pacientams diagnostikos ir terapijos metu bei gilinosi į jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo būdus.
„Brachiterapijos dozimetras kasmet galėtų padaryti teigiamą poveikį daugiau nei dviem milijonams naujų vėžiu susirgusių pacientų. O, naują technologiją įdiegus partnerių šalių gydymo įstaigose EU27+, sprendimas galėtų pasiekti ir 10 mln. pacientų per metus”, – naujos technologijos poveikiu įsitikinusi startuolio bendraįkūrėja.
„Brachy DOSE” jau ne kartą buvo įvertintas skirtinguose inovacijų konkursuose: programoje „Kauno startuoliai 2018“ inovatoriai užėmė I-ąją vietą, o jų kurtas dozimetras Kaune buvo pripažintas Metų inovacija, prizinę vietą komanda pelnė ir Kauno mokslo ir technologijų parko organizuotame inovatyviausių produktų konkurse tais pačiais metais. Ši inovacija pripažinta ir tarptautiniame kontekste: sveikatos mokslų projekto „ATHIKA” tyrėjai iš devynių šalių įvertino brachiterapijos dozimetrą kaip gerąją praktiką tarptautiniu mastu.
Šiuo metu „Brachy DOSE” jau sėkmingai bendradarbiauja su atstovais iš Nacionalinio vėžio instituto Lietuvoje ir Šiaurės Estijos medicinos centro, konsultuojasi su specialistais iš Heidelbergo universitetinės ligoninės.
