Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodas Kaune kviečia į didįjį rododendrų žydėjimą: daugiau kaip pusę tūkstančio krūmų auginančio sodo parke dviejose vietose – šalia oranžerijos ir didžiausios Lietuvoje vikšro formos skroblų gyvatvorės „Šimtakojo“ – įkurdintuose rododendrynuose auginamos 66 rūšys ir 91 veislė šių turtingomis spalvomis žydinčių tikrųjų vasaros pranašų.
Rododendrų introdukcija VDU Botanikos sode vyksta nuo sodo įsikūrimo: dar 1927 m. botanikos sodo sėklų kataloge pirmą kartą pateiktos amerikinio rododendro (Rhododendron catawbiense Mixch.) sėklos. Šiuo metu kolekciją sudaro 263 kolekciniai vienetai, auginami rododendrai, savaime paplitę Europoje, Š. Amerikoje, Azijoje. Taip pat ir gamtoje nykstančios rūšys: pavyzdžiui, Rh. makinoi arba geltonžiedis rododendras (Rh. luteum) – pastarasis įrašytas Baltarusijos raudonojoje knygoje.
Prie oranžerijos rododendrai buvo apgyvendinti paskutiniame praeito šimtmečio dešimtmetyje, kita kolekcijos dalis augo medelyne. Kai jame tapo ankšta, jie buvo perkelti į parką, šalia didžiausios Lietuvoje vikšro formos skroblų gyvatvorės. Vietos rododendrams parinktos apsaugotos nuo vėjų ir, bent iš dalies, nuo kaitrios pietinės saulės, todėl net lepesni augalai puikiai pakelia lietuviškas klimatines sąlygas.
„Mūsų kolekcijoje atsispindi turtinga šios gausiausios erikinių šeimos genties įvairovė: galite pamatyti ir visžalius, ir vasaržalius ar pusiau metančius lapus rododendrus. Tiek žemaūgius, tiek augančius medeliais; žydinčius pavasarį, vasarą arba tuos, kurie pakartotinai žydi vasaros gale – rudens pradžioje. Būtinai pauostykite: turime ir kvepiančių rododendrų. O pasilenkę prie žiedų, įdėmiai apžiūrėkite ir juos: skirtingi augalai gali turėti 4–8 vainiklapius, kuokelių skaičius taip pat įvairuoja nuo 5 iki 14“, – pasakoja VDU Botanikos sodo Dendrologijos ir fitopatologijos mokslo sektoriaus vyresn. specialistė Jolanta Šabūnaitė.
Nors ekspozicijoje susodinti greta vienas kito, gamtoje dalis rododendrų auga labai skirtingose sąlygose: kai kurios rūšys savaime auga miškuose, kitos atviruose kalnų šlaituose, upių pakrantėse, o kai kurie kalniečiai, kaip, pavyzdžiui, iš Kinijos kilęs Rh. pronum, gali augti net 4 600 metrų aukštyje. Plati ir veislių geografija: Botanikos sodas augina veisles, sukurtas Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje, JAV.
Seniausiems kolekcijos rododendrams – jau pusšimtis metų: parke nuo 1972 m. auginamas daūrinis, nuo 1974-ųjų – geltonžiedis, nuo 1980-tųjų – švelnusis rododendrai.
Tarp naujokų – iš 2015 m. sėklų išaugintas nuostabusis rododendras (Rh. insigne), kol kas labiausiai stebinantis savo mažumu. Taip pat pernai pasodinta veislė „Germania“ ir pirmą kartą šiemet žydėsianti 2020 m. įsigyta lenkiška veislė „Kazimier Wielky“.
„Mūsų kolekcija – puiki proga besižavintiems rododendrais žmonėms pamatyti plačią jų įvairovę ir galbūt padėti apsispręsti, kokius rododendrus jie patys norėtų auginti savo sode. Pavyzdžiui, svarbu pasirinkti, kokio aukščio augalo norite ir kur jį auginsite: žemaūgiai tiks alpinariume, o štai rododendras Rh. decorum stiepsis aukštyn kaip reikiant – pas mus jis užaugęs iki 3 m, o Kinijoje siekia ir 9 m“, – pasakoja J. Šabūnaitė. Ji taip pat pataria įvertinti ir tai, kad rododendrai mėgsta drėgmę, tad jei sodyboje lankotės retai, tada verčiau rododendrus sodinkite daliniame pavėsyje. Be to, galite pasirinkti rūšis, kurių nereiks dengti žiemą arba kurios atsparios vandens trūkumui.
VDU informacija
