Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pradeda mėnesį truksiančią informacinę kampaniją „Paauglystė yra visiškai normalu“: viliamasi, kad ji padės sumažinti tėvų smurtą prieš paauglius. Taip rašo agentūra BNS.
Visur smurtas
Kaip teigia tarnybos vadovė Ilma Skuodienė, jos tikslas – sumažinti smurto atvejų prieš paauglius skaičių, vis dar sudarančių „liūto dalį tarp visų smurto prieš vaikus atvejų“.
„Smurto atvejų prieš vaikus tikrai statistika yra stulbinama, nuo 10-17 metų iš 3000 smurto atvejų beveik 2000 yra prieš vaikus paauglystės laikotarpiu. Ką tai rodo, kad tėvai sunkiai turbūt randa kalbą“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė ji.
Anot vadovės, tėvai skundžiasi, jog šiuo laikotarpiu vaikai neklauso, negrįžta laiku, sunku susitarti dėl pamokų ruošos.
Pasak jos, pagrindinė kampanijos žinutė yra pabrėžti, jog „paauglystė yra normalu, tiek mes suaugę, tėvai ar globėjai susiduriame su iššūkiais, tiek vaikai, paaugliai susiduria su savo iššūkiais“.
„Skiriame didelį dėmesį prieraišiai tėvystei ir gimusių kūdikių pirmiems trejiems metams, bet norisi atsigręžti ir kitą raidos etapą – paauglystė, nuo 10-11 iki pat 17 metų“, – kalbėjo I. Skuodienė.
Kampanijos metu bus transliuojamas vaizdo klipas, kuriame paaugliai akcentuoja, jog „juoktis yra normalu“, „verkti yra normalu“, „prieštarauti“, „mylėti yra normalu“.
I. Skuodienės teigimu, dabartinei paauglių emocinei būsenai įtakos turėjo ir karantinas. Kai kurie vaikai būtent šiuo laikotarpiu tapo paaugliais, ėmė kisti jų kūnas, elgesys.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 79 proc. paauglių yra vartoję alkoholį, 54 proc. rūkę, 19 proc. yra vartoję narkotikų.
„Ieškoti sprendimo būdų labai svarbu. Kad vaikai, paaugliai ieškotų sprendimų ne šiose atsipalaidavimo priemonėse, bet kartu su savo tėvais, globėjais, su jiems artimais žmonėmis, kad tą paauglystę tiek tėvams, tiek vaikams pavyktų išgyventi kaip įmanoma lengviausiai“, – teigė I. Skuodienė.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė teigia, jog tėvai, kažkada patys praėję paauglystės laikotarpį, dažnai pamiršta, jog tuo metu jaunas žmogus patiria labai daug iššūkių.
„Pamirštame, kad reikia pamatyti pasaulį ir paauglio akimis“, – teigė patarėja.
Anot jos, paaugliai nurodo, jog patiria sunkumų bendraudami su tėvais, tačiau būtent pokalbiai yra viena svarbiausių priemonių. Ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių paauglių, anot S. Bieliūnės, nurodė, jog šeimoje paramos gauna nepakankamai.
„Būkime labai atidūs savo vaikams, pastebėkime ženklus laiku. Jei nuotaika ilgą laiką prislėgta, išgyvena vienišumo jausmą, turi žemą savęs vertinimą, negalima ignoruoti“, – sako S. Bilieniūnė.
Pasak jos, jei vaikas nustoja domėtis jį dominančiais dalykais, sumažėja motyvacija mokytis, kinta elgesys – tai ženklas suaugusiems, jog reikia reaguoti.
Vienas pagalbos būdų, pasak patarėjos, yra emocinės paramos linijos, skirtos tiek jaunimui, tiek tėvams – tai gali padėti atrasti naujų įžvalgų dėl esamos situacijos.
„Ši greita pagalba tinkama tais atvejais, kai reikia išklausymo, pasikalbėjimo apie sunkumus „čia ir dabar“, – teigia sveikatos ministro patarėja.
Ji taip pat sako, kad Lietuvoje plačiai prieinamos psichologinės gerovės paslaugos, atsiradusios COVID-19 pandemijos metu. Psichologo konsultacijos, grupiniai užsiėmimai ar savitarpio parama teikiama per visuomenės sveikatos biurus visose savivaldybėse.
Tik kokia viso to kaina ir kas už to stovi?
Su vaikais dirbanti Kaune Evelina Geležiūnienė vadina valdžios poziciją „akcija-atrakcija”. „Paauglystė yra visiškai normalu“. Tik kokia viso to kaina ir kas už to stovi? Pirmiausia reiktų įvardinti kokios rūšies, tų smurto atvejų buvo ir kaip jis buvo nustatytas, ir per kiek laiko. Antra vertus, vartant baudžiamas bylas, kurias pasiekė Teismai – tikrai kyla abejonių ar tikrai toks skaičius yra realus,”- pabrėžia ji.
Anot. E. Geležiūnienės, nepamirština ir tai, kad tik Teismas sprendžia ar asmuo yra kaltas ar ne, o ne Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba su savo populiariais „galimai“.
„O ir nekaltumo prezumpcija šiai tarnybai negalioja. Taigi mano, manymu, eilinį kartą yra viskas per daug sutirštinta. Keliama problema, kad TĖVAI skundžiasi, jog vaikai neklauso, nėra motyvuoti mokytis ir pan. Galbūt tuomet reikėtų pradėti nuo to, kad pati tarnyba rėkte rėkė visur ir visiems apie vaiko TEISES, bet ne pareigas. Nemažai bylų buvo, kai vaikai pameluodavo, kad neva prieš juos smurtautą, nes tėvai kažko nenupirko ar neleido. Ir kaip bebūtų gaila, po tokių visų bylų – tėvai lieka vis tiek kalti, kad netinkamai auklėjo vaikus. Maža to, ne vaikams, bet tėvams teikiama pagalba ir mokoma kaip jie turėtų pozityviai bendraut. Visi turi būti pozityvūs. Kam naudinga tie pozityvios tėvystės kurseliai turbūt irgi suprantame. Taip, visokiausioms NVO, kurios ir gauna užsakymus iš tos pačios VTAĮT,” – primena E. Geležiūnienė.
Taigi dar viena problema, kaip teigia ekspertė, bus pučiama dirbtinai tam, kad būtų galima „prastumti“ kuo daugiau „paslaugų“ šeimai.
Anot jos, neretai pačios šeimos nenori kreiptis pagalbos? „Turbūt todėl, kad tokiu atveju užsisuka biurokratinis aparatas: šeimai teikiamos socialinės paslaugos ( ir tas paslaugas renkasi ne pati šeima, o jau renka tetos pagal savo kompetencijas), apie šeimą ieškoma įvairiausia informacija ir sugalvojama krūva įpareigojimų. Dar labai pasiseks, jei nebus prikabintas ir koks ikiteisminis tyrimas. Tai čia apie tėvus. Globėjų atveju paprasčiau: netiko vaikas, paprašo, kad jį, kaip globėją atleistų iš pareigų ir dilema išspręsta. Taigi nereiktų suplakti tėvų ir globėjų į vieną krūvą. Ne, ne karantinas kaltas, – mano ekspertė..
Kalta, anot E. Geležiūnienės, yra mūsų sistema, kuri nuolat pabrėžia vaikų teises, tačiau nepabrėžia vaiko pareigų. Ji cituoja vienos baudžiamosios bylos dėl smurto prokurorės argumentus, nors teigia nežinanti ar tai būtų galima pavadinti argumentu: „Prokurorė taip pat teigia, kad negebėjimą pilnavertiškai ir tinkamai rūpintis dukra, netiesiogiai patvirtina išteisintosios gyvenimo istorija. Pati išteisintoji patvirtino, kad jai su dukra gyvenant (duomenys neskelbtini) ji nepirkdavo daug maisto, nes dirbo maitinimo įstaigoje, kurioje ir pavalgydavo, taip pat ten užsukdavo ir dukra, kurią pamaitindavo.
Akivaizdu, kad mažametei K. S. nebuvo skiriamas pakankamas dėmesys, su ja tinkamai nebendrauta, nežaista, nesirūpinta jos visaverte mityba. J. J” Tai galbūt iš pradžių išmokinkime institucijas atitinkamai dirbti ir vertinti adekvačiai, o tada jau neapsimetinėdami padėkite šeimoms. Dėl SAM teiginio, kad 79% paauglių yra vartoje alkoholį, 54% paauglių rūkę, o 19% vartoję narkotikų – manau nereiktų stebėtis. Prisiminkime tokią Seimo narę Morganą Danielę iš „Laisvės partijos“, kuri juokais sau pasakojo kaip ji beveik viską yra išbandžiusi narkotikų sferoje. Taigi galbūt nereiktų stebėtis ir tokiais rodikliais. Juk LAISVĖ. LAISVĖ be PAREIGŲ ir PASEKMIŲ. Už bet kokį paauglio nuopuolį atsakomybė tenka tėvams. O čia kaip tik dar prisiminiau super filmuką apie smurtą, kuris buvo transliuojamas: https://www.youtube.com/watch?v=YAhmzr7MuIc
