Nuo pat Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą pradžios Maskva, Vakarai ir Ukraina šį konfliktą pirmiausia vertino kaip sausumos, o ne jūrų karą. Tačiau, kaip vis dažniau pabrėžia Ukrainos, Vakarų ir Rusijos analitikai, nuo pat pradžių Rusijos invazija turėjo svarbų jūrų komponentą. O pastarojo meto Ukrainos sėkmė sausumoje tik padidino Rusijos ir Ukrainos pajėgų kovos dėl Juodosios jūros svarbą (žr. EDM, birželio 20 d.; Ru.krymr.com, liepos 24 d.; Voennoedelo.com, liepos 25 d.).
Atrodo, kad ši tendencija neabejotinai tęsis, nes Maskva plečia Juodosios jūros laivynui keliamas užduotis remti jos sausumos pajėgas, taikydama tikslinius smūgius svarbiausiai infrastruktūrai ir Odesos uostui, taip pat atribodama Ukrainą nuo prekybos su išoriniu pasauliu. Galbūt dar svarbiau tai, kad laivynas turės išlaikyti savo poziciją, kad neprarastų Krymo ir taip išsiderėtų sau geresnį sprendimą platesniame konflikte.
Kijevas pripažįsta šią grėsmę ir stengiasi jai pasipriešinti, nes dėl savo ribotų pajėgumų jūroje (2014 m. Rusija užgrobė daugumą jos laivų) intensyviau persekioja Rusijos laivybą ir karinius objektus sausumoje, taip pat įsigyja ir stato daugiau laivų, kuriuos galėtų panaudoti prieš Rusijos pajėgas.
Ukraina siekia gauti daugiau pagalbos iš Vakarų, kuri leistų jai mesti iššūkį Maskvos jūrų bastionų strategijai ir apsunkintų Kremliui siekti savo tikslų – žengti į priekį sausumoje bei atkirsti Ukrainą nuo pasaulinės prekybos.
Vis dėlto, nepaisant kai kurių plačiai nuskambėjusių Ukrainos pergalių, įskaitant išpuolius prieš Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Sevastopolyje, Juodosios jūros laivyno flagmano „Moskva” bei kitų laivų nuskandinimą, įskaitant liepos 24 d. įvykdytą išpuolį, Rusijos Juodosios jūros laivynas kol kas dominuoja.
Tačiau Rusijos analitikai baiminasi, o Ukrainos oponentai tvirtina, kad padėtis gali pasikeisti, jei Ukraina iš Vakarų gaus naujų prieštankinių ginklų sistemų arba jei Maskva per daug išsklaidys savo laivyną, pridėdama perteklinių užduočių ir toliau patirdama nuostolių, kuriuos Rusijos laivų statybos ir remonto įmonėms būtų sunku kompensuoti (Ru.krymr.com, liepos 24 d.; Profile.ru; Kp.ru;T.me/mod_russia; Vz.ru, liepos 25 d.)
Rusijos karo analitikai vis labiau nerimauja, kad jų laivynas gali prarasti savo didžiulę persvarą, nors dauguma jų ir toliau teigia, kad kol kas toks pavojus nėra didelis.
Pavyzdžiui, Maskvos ekspertas Konstantinas Sivkovas teigia, kad Kijevas jau dabar gali padaryti rimtų nuostolių Rusijos laivynui. Kremlius, kaip žinia, blokuoja uostus, siekdamas apginti Krymo tiltą ir apskritai Krymą, taip pat remia Rusijos kariuomenę sausumoje (Chto-proishodit.ru, liepos 25 d.).
K. Sivkovas nurodo tris konkrečias grėsmes: Vakarų tiekiamas sausumos raketų sistemas, galinčias smogti kariniams laivams, esantiems už daugiau kaip 250 km nuo kranto, vadinamuosius dronus kamikadzes, galinčius pasiekti Rusijos laivus dar toliau, taip pat Ukrainos laivus bei minas, galinčias apriboti rusų Juodosios jūros laivyno galimybes judėti savo nuožiūra.
Jei Ukrainos pajėgumai bet kurioje iš šių sričių arba visose šiose srityse gerokai pagerės, mano Rusijos analitikas, kils pavojus Rusijos laivynui ir Maskvos tikslams.
Tačiau tiek jis, tiek kiti Maskvos ekspertai teigia, kad Ukraina vargu ar artimiausiu metu galės mesti iššūkį Rusijos dominavimui jūroje, jei jos laivynas negaus reikšmingos Vakarų pagalbos.
Pasak jų, net jei tokia pagalba ir bus suteikta, modernesnės Rusijos Juodosios jūros laivyno pajėgos gali atremti bet kokią tokią grėsmę (Fedpress.ru, gegužės 13 d.; Ukraina.ru; Zvezdaweekly.ru, liepos 24 d.; Vrubcovske.ru; Giport.ru, liepos 25 d.).
Nenuostabu, kad Ukrainos pareigūnai ir analitikai optimistiškiau vertina Vakarų pagalbą, kurią gali gauti jų karinis jūrų laivynas.
O ir Kijevo galimybes mesti iššūkį Rusijos pozicijoms Juodojoje jūroje persūdo{ propagandistai?] mažų mažiausiai didindami Rusijos susirūpinimą dėl savo laivų saugumo bei versdami Maskvą atsitraukti taip, kad Ukraina galėtų tuo pasinaudoti.
Galiausiai, kai kas net teigia, kad Ukrainos pajėgos galės sužlugdyti visus Kremliaus laivynui keliamus tikslus, įskaitant Ukrainos uostų blokavimą, trukdymą Kijevui eksportuoti grūdus ir Rusijos pajėgų palaikymą sausumoje.
Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Volodymyras Harylovas kalba daugelio jų vardu, sakydamas, kad Ukrainos kariuomenė jau dabar gali išstumti Rusijos Juodosios jūros laivyną iš labiausiai priešakinių pozicijų. Jis netgi teigia, kad „kuo ilgiau karas užsitęs, tuo mažiau galimybių [Rusijos] Juodosios jūros laivynui išlikti”. (T.me/Voenkor_rusvesnaa, liepos 22 d.; Ont.by, liepos 24 d.).
Žinoma, Ukrainą drąsina jos pajėgų laimėjimai prieš Juodosios jūros laivyną, tačiau Kijevas dar neturi galimybių tęsti fotogeniškų triumfų, tokių kaip laivo „Moskva” nuskandinimas praėjusiais metais ir naujausi išpuoliai prieš Rusijos Krymo tiltą.
Šią galimybę jie galėtų įgyti esant dviems veiksniams:
Pirmasis – Kremlius vis labiau pasikliauja laivynu, nes jo sausumos pajėgos pralaimi. Tai gali lemti, kad Juodosios jūros laivynui bus paskirta daugiau užduočių, nei jis gali įvykdyti vienu metu, taip atveriant Ukrainai kelią į pergales jūroje, kurių kitu atveju ji negalėtų pasiekti.
Antrasis variantas būtų susijęs su tuo, kad Vakarai aprūpintų Ukrainos karinį laivyną ir sausumos pajėgas didesniu kiekiu ginkluotės sistemų, kurias Maskva stengiasi neutralizuoti, tačiau ne visada sėkmingai.
Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta tiek jūroje, tiek sausumoje, tad tie, kurie nori Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo, turi ne tik tikroviškai vertinti padėtį, bet ir imtis veiksmų, idant Putinas jūroje nelaimėtų to, ką šiuo metu pralaimi sausumoje.
Paul Goble, Eurasia Daily Monitor