Dezinformacija šiandien plinta greičiau nei bet kada – ji ne tik formuoja klaidingus įsitikinimus, bet ir skaldo visuomenes, silpnina demokratiją. Atsakydamas į šį iššūkį, Kauno IX forto muziejus kartu su Vokietijos ambasada, „LTG Link“ ir kitais partneriais pristato netradicinę iniciatyvą „Išjunk dezinformaciją. Įjunk kritinį mąstymą“. Diskusijos apie informacines manipuliacijas vyks ne auditorijose, o traukiniuose tarp Vilniaus ir Kauno – ten, kur kasdien susitinka skirtingų pažiūrų ir patirčių žmonės.
Diskusijos – tarp Vilniaus ir Kauno
Rugsėjo mėnesį suplanuotos keturios projektą įprasminančios kelionės traukiniu maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius. Kiekviename iš išskirtinių reisų keleivių lauks diskusijos su istorikais, politologais, informacinio karo ekspertais. Specialistai aptars, kaip melagingi pasakojimai formuoja visuomenės nuomonę, kodėl iškraipyti istoriniai naratyvai tampa propagandos įrankiu ir kokių įgūdžių reikia norint orientuotis informaciniame triukšme.
Projektu, kurio diskusijų įrašai taps visuomenei prieinamomis tinklalaidėmis, siekiama ugdyti visuomenės atsparumą informacinėms manipuliacijoms ir skatinti medijų raštingumą.
Muziejus – arčiau žmonių
Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis pabrėžia, jog projektas keičia tradicinį muziejaus vaidmenį: „Norime, kad mūsų muziejus būtų ne tik istorinės atminties vieta, bet ir gyvai, atvirai reaguotų į šiandienos iššūkius. Diskusijas perkeliame į traukinius – erdvę, kur kasdien susitinka įvairių pažiūrų, amžiaus ir patirties žmonės. Tai ne tik fizinė kelionė tarp miestų, bet ir intelektinis judėjimas, skatinantis mąstyti, kelti klausimus, reflektuoti.“
Anot jo, nauja iniciatyva dabar kaip niekad reikalinga: „Gyvename skirtingais kanalais sklindančio informacijos srauto pertekliaus metu. Siekdami neužteršti savo sąmonės „šiukšlėmis“, privalome ugdyti poreikį vykdyti informacinę higieną.“
Projekto unikalumas, pašnekovo nuomone, slypi tame, kad edukacija vyksta arčiau žmonių, kasdienėje jų aplinkoje.
„Keliaudami traukiniu žmonės dažnai skaito, klausosi muzikos ar tinklalaidžių. Mes įdomų ir aktualų turinį atnešame tiesiai pas keleivius, ne kviesdami juos į muziejų, o patys ateidami pas juos,“ – sako M. Pečiulis.
Vokietijos ambasada: istorija – pamoka ir kelrodis
Projektą remiančios Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorius dr. Cornelius Zimmermann pabrėžia, kad kova su dezinformacija yra neatsiejama nuo demokratijos ir saugumo stiprinimo.
Anot jo, iškraipyti istoriniai naratyvai, pasitelkiant selektyviai parinktus faktus, itin dažnai naudojami propagandai skleisti. Jie leidžia manipuliuoti žmonių suvokimu apie praeitį, formuoti stereotipus tam tikrų visuomenės grupių atžvilgiu, kurstyti nesantaiką bei pateisinti tam tikrus priešiškus politinius veiksmus. Dr. C. Zimmermann nuomone, šiuo Kauno IX forto muziejaus projektu siekiama visuomenei itin prieinamu būdu dekonstruoti propagandinius pasakojimus ir parodyti, kaip atpažinti melagingas istorines interpretacijas.
„Todėl Vokietijos ambasada labai vertina ir remia šį projektą. Istorija mums yra ir pamoka, ir kelrodis. Turime gerai žinoti istorinius faktus, kad būtume atsparūs dezinformacijai ir manipuliacijoms. Tik kritiškai mąstanti visuomenė, gebanti atpažinti propagandą ir argumentuotai ją atremti, gali puoselėti bendras Europos vertybes – demokratiją, teisinę valstybę ir žmogaus teises, bei prireikus jas apginti. Tokia visuomenė – tai vienas kertinių mūsų saugumo ir laisvės garantų“, – sako Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. C. Zimmermann.
Anot ambasadoriaus, tokios iniciatyvos kaip ši padeda kurti atsparią visuomenę, gebančią reaguoti į informacinius iššūkius globaliame kontekste.
Būtent todėl Vokietijos Federacinės Respublikos ambasada remia projektą iš Atsparumo iniciatyvos lėšų. Šia iniciatyva Vokietija nuo 2016-ųjų metų remia medijų raštingumą bei kritinį mąstymą stiprinančius, taip pat kovai su rusiška dezinformacija skirtus projektus Baltijos šalyse.
„LTG Link“: traukiniai tampa socialine erdve
Projekto partnerė „LTG Link“ atkreipia dėmesį į traukinių infrastruktūros potencialą švietimo veikloms.
Bendrovės rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovė Rusnė Matulaitytė sako, kad traukiniai – tai ne tik susisiekimo priemonė, bet ir unikali socialinė erdvė, kurioje kasdien susitinka įvairių pažiūrų, amžiaus ir išsilavinimo žmonės: „Traukinių vagonai, stotys ir peronai ne tik gali, bet ir tampa ekspozicinėmis erdvėmis, kuriose skleidžiamos idėjos, skatinamas kritinis mąstymas ir stiprinamas visuomenės atsparumas. Tokia infrastruktūra įgyja naują paskirtį – ji tampa intelektinio sąmoningumo erdve, kur edukacija pasiekia žmones jų kasdienybėje.“
Ji pabrėžia, kad ši infrastruktūra gali tapti svarbia žinių keitimosi platforma.
„Tikime, kad mūsų infrastruktūra gali tarnauti ne tik judėjimui, bet ir žinių sklaidai. Gyvename laikais, kai informacijos gausa reikalauja atsparumo ir kritinio mąstymo, todėl matome prasmę prisidėti prie iniciatyvų, kurios stiprina visuomenės sąmoningumą. Tai mūsų indėlis į stipresnę, sąmoningesnę Lietuvą, kurioje viešasis transportas tampa ne tik fizinio, bet ir intelektinio judėjimo erdve, kur žmonės lavina save – mokosi, ruošiasi svarbiems gyvenimo įvykiams, mąsto“, – sako R. Matulaitytė.
Diskusijų įrašai nuo spalio pradžios periodiškai bus publikuojami Kauno IX forto muziejaus interneto svetainėje.
