Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose paskelbtas nuosprendis dėl gaisro, kilusio 2017 m. vasarą per festivalį „Granatos Live“ Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Dėl neatsargaus svetimo turto sugadinimo kaltinimai buvo pateikti renginio metu fejerverkus leidusiai įmonei bei buvusiam šios įmonės darbuotojui D. S. Abu kaltinamieji išteisinti, neįrodžius, kad jų veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendyje pažymėta, kad neatsargaus turto sunaikinimo ar sugadinimo dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamas turtas, kurio sunaikinimas ar sugadinimas nukentėjusiajam padarė didelės turtinės žalos, taip pat didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šiuo atveju nukentėjusiojo asmens šioje byloje apskritai nėra – Lietuvos liaudies buities muziejus ir Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos yra pareiškę, kad nereikš pretenzijų ir/ar civilinio ieškinio, o Lietuvos liaudies buities muziejui priklausantys du pastatai, nukentėję gaisro metu, nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl nebuvo didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad dėl 2017 m. rugpjūčio 6 d. gaisro kilusios žalos nėra pagrindo vertinti kaip didelės turtinės žalos bei nėra pagrindo laikyti, kad buvo sunaikintos ar sugadintos didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčios vertybės, vadinasi, statinių sugadinimas dėl gaisro neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 188 straipsnio alternatyviai numatyto nusikaltimo sudėties požymio – dalyko.
Teismas taip pat nustatė, kad fejerverkų leidimui buvo gautas leidimas iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžios įstaigos bei iš muziejaus, naudotos paženklintos pirotechnikos priemonės, jų ženklinimas nepažeidė įstatymo keliamų reikalavimų, o duomenų, jog naudotos mortyros veikė netinkamai, byloje nėra. Nepasitvirtino ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog renginio metu buvo naudojami pirotechnikos gaminiai, kurių dalys pasiekia žemę nevisiškai sudegusios. Teismo vertinimu, toks kaltinimas grindžiamas ne byloje surinktais įrodymais, o daroma prielaida pagal bandymų ataskaitą, neteisingai interpretuojant ataskaitos duomenis ar vadovaujantis netiksliu vertimu. Be to, kilo pagrįsta abejonė, ar pirotechnikos gaminių smilkstantys likučiai gali nuskrieti daugiau nei pusę kilometro, t. y. maždaug 8 –10 kartų toliau, nei technologiškai apibrėžtos ir specialisto nurodytos fejerverko efekto pasklidimo ribos, nes fejerverkų paleidimo vieta yra nutolusi 484 m nuo gaisro vietos.
Nuosprendyje taip pat pažymėta, kad renginio metu žmonės turėjo ir naudojo signalinius fakelus, kuriems būdinga labai aukšta temperatūra, galinti inicijuoti padegimą. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuotas jų naudojimas tiek 2016 m., tiek 2017 m. vykusiuose renginiuose, todėl tikėtina, kad tokie fakelai galėjo būti panaudoti muziejaus vietose, kuriose nėra apšvietimo, kokia ir buvo įvykio vieta, o neatsargus jų naudojimas galėjo inicijuoti gaisrą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Lietuvos teismai informacija.
Nuotrauka nėra originali įvykio vietos.
