Konkurse „Technorama 2016“ išskirtinio dėmesio sulaukė Kauno technologijos (KTU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai (LSMU), kurie, apjungę jėgas, sukūrė unikalų išradimą „Inovatyvi tyrimų sistema periferinei vestibulinei funkcijai tirti – INTVEST“. Sveikatos mokslų kategorijoje pristatyta LSMU prof. Ingridos Ulozienės naujovė sėkmingai skinasi kelią į rinką ir jau siekiama ją patentuoti.
Vyresnio amžiaus žmonėms dažnai pasireiškia vestibulinės sistemos degeneracija, sukelianti sveikatos problemas: galvos svaigimą, pusiausvyros nelaikymą. Naujasis mokslininkų išradimas taiko virtualios realybės technologijas periferinei vestibulinei sistemai tirti. Toks virtualios realybės naudojimas subjektyvios regos vertikalės suvokimo vertinimui padeda greičiau ištirti pagyvenusius žmones, kuriems įtariamas vestibulinės funkcijos sutrikimas. Taipogi greičiau nustatomi pažeidimai ir skiriama tinkama reabilitacija bei apsaugos priemonės.
Nešiojamą įrenginį sudaro „Oculus Rift“ virtualios realybės akiniai su orientacijos jutikliu, manipuliatorius, kompiuteris, kompiuterinių žaidimų kūrimo programa „Unity“ ir programų kūrimo aplinka „MS Visual Studio 2015“.
Apie išradimo patentavimo procesą pasakojo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė.
– Kodėl verta patentuoti savo išradimą? Kaip vyksta ši procedūra?
– Patentu saugomi išradimai, t. y., techninio ar technologinio pobūdžio sprendimai, kuriuos galima pritaikyti pramonės, sveikatos, žemės ūkio ar kitose srityse, ir kurie iki šiol nebuvo žinomi ar akivaizdūs savo srities specialistams. Sukūrus produktą automatiškai jis neįgyja apsaugos, todėl Patentų biurui būtina paduoti paraišką, kad ekspertai įvertintų išradimą ir nuspręstų dėl patento davimo. Be savininko patentuoto išradimo leidimo niekas negali naudoti. Todėl patariama komercinę vertę bei potencialius interesantus rinkoje turinčius išradimus nedelsiant patentuoti.
KTU veikia elektroninė išradimų atskleidimų sistema. Universiteto bendruomenės narys, idėjos autorius, ne vėliau kaip per mėnesį nuo intelektinės nuosavybės objekto sukūrimo turi apie jį pranešti užpildydamas specialią formą (http://158.129.0.91/M/Invention/Project/Form1.aspx). Atskleistai informacijai taikomi konfidencialumo reikalavimai. Tuomet speciali Technologijų perdavimo komisija, išnagrinėjusi pateiktą informaciją, priima sprendimą dėl išradimo patentavimo, išlaidų apmokėjimo ir komercializavimo galimybių. Išradėjui skiriama nuo 40 iki 60 proc. pajamų, gautų už patentų ar žinių licencijavimą.
– Į kokius pagrindinius dalykus reikėtų atkreipti dėmesį norint teisingai užpildyti išradimo paraišką?
– Paruošti aukštos kokybės patentinę paraišką ir atlikti visus reikiamus darbus patento suteikimui nėra taip paprasta. Itin svarbu parengti patento paraišką, nes joje aiškiai išdėstomos sąlygos, kurių teks laikytis išradėjui ir tretiesiems asmenims. Parengti patento paraišką teoriškai gali bet kas, bet dažniausiai jas ruošia ir patentų biurams teikia patentiniai patikėtiniai, mat jų rengimo ir padavimo procedūra – techniškai sudėtingas procesas.
– Per kiek laiko užpatentuojamas išradimas?
– Nuo paraiškos parengimo iki patento gavimo procesas vidutiniškai trunka nuo dviejų iki keturių metų. Viskas priklauso nuo to, per kiek laiko nuo išradimo atskleidimo bus parengta patento paraiška. Tuomet išdavimo terminai priklauso nuo šalies, patento pareiškėjo veiksmų ir įstatymuose nustatytų terminų laikymosi.
Šaltinis: http://ktu.edu