Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje aptarta vaikų darželių, mokyklų tautinės mažumos kalba patirtis, kaip mokyti lietuvių kalbos nuo ankstyvo amžiaus. Taip pat vyko diskusijos dėl Seimui pateiktų siūlymų didinti valandas, skirtas lietuvių kalbai mokyti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse. Siūloma Švietimo įstatyme įteisinti, kad ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme lietuvių kalbai mokyti būtų skiriamos ne mažiau kaip 5 valandos per savaitę.
„Apie tai turėtume kalbėti dialogo būdu. Dar kartą pasižiūrėkime, ką šioje srityje darome gerai, kur yra slenksčių, kuo galime padėti švietimo įstaigoms, nes ne visos turi vienodas sąlygas mokyti lietuvių kalbos vaikus nuo ankstyvo amžiaus. Įsipareigokime suformuoti bendrą požiūrį, konkretizuokime žingsnius, pateikime kelis ugdymo organizavimo modelius, paruoškime metodines rekomendacijas pedagogams, tėvams, organizuokime mokymus mokytojams, tinkamai nukreipkime investicijas. Visos strategijos, priemonės turi būti nukreiptos į svarbiausią tikslą – žmogų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Per susitikimą savo patirtimi dalinosi Vilniaus miesto ir rajono, Visagino, kitų savivaldybių mokyklų tautinės mažumos kalba vadovai, mokytojai, lituanistai. Pvz., Vilniaus rajono Nemenčinės vaikų darželyje naudojami du modeliai ugdyti lietuvių kalbai: pereinamojo tipo modelis ir pedagogų inicijuotos kalbos valandėlės. Atlikus tyrimą, kaip tie modeliai iš tikrųjų veikia, paaiškėjo, kad abu metodai veikia skirtingas vaikų kalbos mokymosi sritis: vienas padeda geriau suvokti kalbą, greičiau išmokti naujus žodžius, mokant pagal kitą, nauji žodžiai išmokstami lėčiau, bet abu metodai labai padeda ikimokyklinio amžiaus vaikams praturtinti žodyną ir kt. Vilniaus „Saulės gojaus“ direktorė akcentavo, kad ankstyvojo antrosios kalbos mokymo sėkmės prielaidos tai yra – kalbų atskyrimas, tinkami metodai, atitinkantys vaikų amžių, taikliai parinktos mokymo priemonės, džiugesys ir smagumas ugdymo procese.
Visi forume kalbėję mokytojai patvirtino, kad bet kokios kalbos tokio mažo amžiaus vaikai geriausiai išmoksta, jeigu naudojami žaidybiniai elementai. Diskusijos dalyviai sutiko, kad lietuvių kalbos turi būti pradedama mokyti nuo ankstyvo amžiaus, tam neprieštarauja ir to pageidauja ir vaikų tėvai. Kad ugdymas būtų sėkmingas ir kokybiškas, labiausiai reikalingas pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, atitinkamas finansavimas, nuolat atnaujinamas pedagogų rengimas.
Šiandienos susitikimas „Lietuvių kalbos mokymas nuo pat ankstyvo amžiaus“ – tai forumų ciklo „Keliai į kiekvieno mokinio sėkmę“ dalis.
Šiuo metu siūlymas lietuvių kalbai ugdyti tautinių mažumų kalba mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, skirti ne mažiau kaip 5 val. per savaitę pateiktas Seimui. Jeigu Seimas pritars, Švietimo įstatymo nuostatos įsigalios nuo rugsėjo.
smm.lt informacija
