Lietuvos darbo rinka šiandien stovi ties lūžio riba. Gyventojų skaičius mažėja, visuomenė sensta, o globalios technologijos keičia darbo pobūdį greičiau, nei spėjame prisitaikyti. Šioje situacijoje sprendimai, kuriuos priimsime šiandien, nulems, ar mūsų darbo rinka bus pažangi, socialiai teisinga ir patraukli, ar taps tik pigios darbo jėgos importo aikštele.
Demografiniai iššūkiai: mažėjanti darbo jėga
Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuva prarado beveik milijoną gyventojų. Jaunimo darbo rinkoje mažėja, emigracija tebėra realybė, o vidutinis dirbančiojo amžius perkopė 43 metus. Tai reiškia, kad iki 2035 m. vyresni nei 55 m. žmonės sudarys beveik trečdalį visų dirbančiųjų. Be jų ekonomika neįmanoma, todėl turime galvoti ne tik apie darbo vietų kūrimą, bet ir apie žmonių išsaugojimą darbo rinkoje.
Imigracija ar inovacijos?
Šiandieninėje Lietuvoje ir verslas, ir valdžia eina trumpiausiu keliu – kviečiasi darbuotojus iš trečiųjų šalių. Tačiau tai yra tik trumpalaikis sprendimas, kuris neišspręs struktūrinių problemų. Jau nekalbant apie tai, kad ateityje gali sukelti ir labai rimtų socialinių bei kultūrinių problemų mūsų šaliai. Vietoj to turime skatinti automatizaciją, robotiką ir dirbtinio intelekto taikymą pramonėje bei paslaugose. Kiekvienas investuotas euras į inovacijas gali atstoti kelis importuotus darbuotojus, kartu išlaikant socialinę darną.
Lankstesnės darbo formos – nuotolinis darbas, mišrus modelis, trumpesnės darbo savaitės – taip pat gali tapti atsaku į darbuotojų trūkumą. Tai leidžia efektyviau išnaudoti esamus išteklius, įskaitant vyresnio amžiaus žmones, kuriems svarbus darbo grafiko lankstumas.
Vyresnio amžiaus darbuotojų teisės ir orumas
Vyresni darbuotojai – ne našta, o ateities ekonomikos stuburas. Turime įtvirtinti principą: amžius negali būti priežastis atleisti ar diskriminuoti. Valstybė galėtų skatinti įmones, įdarbinančias vyresnius žmones, suteikdama mokesčių lengvatas ar subsidijas darbo vietų pritaikymui.
Darbo aplinkos adaptavimas – ergonomiški sprendimai, mažesnis fizinis krūvis, lankstesnis grafikas – padėtų ilgiau išlaikyti patyrusius specialistus. Psichologinis saugumas ir nuolatinės kvalifikacijos kėlimo galimybės turi tapti norma, o ne išimtimi. Mūsų žinia vyresniems darbuotojams turi būti aiški: jūsų patirtis – nacionalinis išteklius.
Našumas ir teisingas atlygis
Technologijos didina produktyvumą, bet atlyginimai ne visada auga proporcingai. valstybės užduotis – užtikrinti, kad darbo vaisiai pasiskirstytų teisingai. Tai galima pasiekti pelno mokesčių reformomis, darbuotojų dalyvavimu pelno dalybose ir stipresnėmis profesinėmis sąjungomis. Didėjantis darbo našumas turi atsispindėti ne tik statistikoje, bet ir žmonių gyvenimo kokybėje.
Politinis pasirinkimas: žmonės ar trumpalaikis pelnas?
Lietuvos darbo rinka ateityje turės būti ne tik išmani, bet ir žmogiška. Turime išmokti ne tik kurti darbo vietas, bet ir išsaugoti žmones. Be jų – jokia dirbtinio intelekto sistema neveiks. Todėl šiandien būtina investuoti į inovacijas, kartu ginant vyresnio amžiaus darbuotojų teises ir orumą. Tai – ne tik socialinės atsakomybės klausimas, bet ir šalies ekonominės ateities pagrindas.
