Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomo biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“, kadangi nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius.
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas yra „aklas“, o didžiausia valstybės išlaikymo našta ir toliau kraunama ant uždirbančių mažai ir vidutiniškai.
„Tai ne „saiko“, kaip sakė premjerė, biudžetas, o „aklas“ biudžetas, nes nežiūrima į ateitį. Nors buvo daug kalbų apie tvarias biudžeto pajamas, taigi teisingesnius mokesčius ir solidarius visuomenės įnašus, to vis dar nėra. Biudžetui reikia ilgalaikių papildomų pajamų, bet valdantieji, deja, ir toliau gina pačius turtingiausius visuomenės sluoksnius. Tuo metu valstybės išlaikymo našta mažai ir vidutiniškai uždirbantiesiems žmonėms – didėja. Tam pritarti tikrai negalime“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, biudžetas panašėja ir į „konservatorių rinkimų vakarėlį“, kurio neigiamos pasekmės nenumaldomai užgrius gyventojų pečius.
„Patyrėme milžinišką infliaciją visuose sektoriuose, tuo tarpu geopolitiniai neramumai pašonėje ir toliau grasina mūsų ekonomikai. Esant tokiam neapibrėžtumui, konservatorių biudžetas yra tiesiog per daug optimistinis. Tai – lyg rinkiminis vakarėlis, kuris priartins šalį prie raudonosios linijos, t.y. 3 proc. deficito lygio. Maža to, matome, kad metų pabaigoje deficitas gali dar paaugti“, – sako O. Leiputė.
R. Budbergytė: konservatoriai palieka nestabilų biudžetą kitoms valdžioms
Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad I. Šimonytės biudžetas „yra nestabilus, mat nenumato tvarių pajamų“.
„Biudžete planuojamos didžiulės išlaidos, kurios nėra pagrįstos tvariais finansavimo šaltiniais. Auga valstybės skola, o aptarnavimo kaštai ir vėl siekia rekordines aukštumas. Iš kur paimsime pinigų? Valdančiųjų užsukta mokesčių „reforma“ patyrė visišką fiasko, tad tvarių pajamų šaltinių paprasčiausiai nėra.
Šis biudžetas yra orientuotas ne į investicijas, o į trumparegišką tų investicijų pravalgymą. Tai rodo, kad konservatoriai ir liberalai elgiasi desperatiškai – galvoja tik apie kitų metų rinkimus, o ne biudžeto tvarumą. Nepadaryti namų darbai paliekami ateities valdžioms“, – komentuoja R. Budbergytė.
G. Paluckas: valdantieji nusisuko nuo viešojo sektoriaus
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko nuomone, siūlomame biudžete trūksta tvarių investicijų į viešąsias paslaugas, infrastruktūrą.
„Jeigu norime padengti išlaidas, privalome investuoti į viešąją infrastruktūrą ir paslaugas. Tačiau čia matome didžiulę skylę biudžete. Puikus pavyzdys – investavimas į kelių infrastruktūrą, kuris yra tragiškai per mažas. Kelių priežiūros programoje yra tiek pat pinigų, kiek jų buvo ir 2023 metais. Žvyrkelių asfaltavimo programa ir toliau skurdinama. Net ir pats susisiekimo ministras pripažįsta, kad pinigų trūks strateginiams projektams, tokiems kaip Via Baltica. Ar valdantieji suvokia, kad avarinė kelių būklė daro didžiulę žalą ekonomikos augimui?“ – svarsto G. Paluckas.
Politikas tikina, kad siūlomo biudžeto eilutėse deramo dėmesio nesulaukė švietimo ir sveikatos sektoriai.
„Net ir streikuojantys mokytojai nesugebėjo įtikinti valdančiųjų, kad švietimas biudžete turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų. Panašiai atsitiko ir sveikatos apsauga, kuriai lėšų nedaugėja, tad ir kokybė negerės. Panašu, kad ir toliau bus einama privatizacijos keliu. Kaip čia atsitiko, kad konservatoriai vis kalba apie biudžeto eilučių išlyginimą, bet pamiršta nukreipti pinigus į tas viešojo sektoriaus sritis, kurios iš tikrųjų atneš naudą valstybei ir jos žmonėms“, – klausia G. Paluckas.
Primename, kad antradienį Seimui teikiamas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Kartu parlamentui bus pristatyti „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir Pensijų anuiteto fondo (PAF) biudžetai.
Praėjusią savaitę patvirtintame 2024 m. viešųjų finansų plane numatomos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Lyginant su 2023 m. biudžeto įplaukos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), o valstybė išleis 1,5 mlrd. eurų arba 7,9 proc. daugiau.
