Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai surengė išvažiuojamajį posėdį Kauno nuotekų valykloje, posėdyje dalyvavo ir Kauno savivaldybės atstovai.
Svečiai domėjosi ne tik kovo 21 d. atveju – kuomet buvo rastas kažkada avarijos metu įrengtas vamzdis, bet ir dumblo džiovinimo technologijomis, bei sudžiovinto dumblo panaudojimo klausimais.
Komiteto narius laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Vilius Burokas informavo, kad vamzdis nuotekų valykloje atsirado 2013 metais, kuomet įvykusios avarijos metu reikėjo priimti skubų sprendimą. Tą kartą užsikimšus ir nustojus funkcionuoti vietinės siurblinės nuotekų linijai buvo pajungtas 150 mm skersmens vamzdis. Viliaus Buroko teigimu, likvidavus avariją jis vėliau nebuvo naudojamas.
Dėl aptikto vamzdžio šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, tyrimas atliekamas ir įmonės viduje. Tačiau paimti vandens mėginiai parodė, kad į Nemuną išleidžiamos išvalytos nuotekos ir prieš minėtą faktą ir po jo neviršijo leistinų normų.
Vieno iš komiteto narių Simono Gentvilo teigimu, ,,Kaunas turi vieną mažiausių kainų už paslaugas Lietuvoje ir ši įmonė „Kauno vandenys” – viena geriausiai veikiančių vandenvalos įmonių šalyje. Todėl tik tyrimas atsakys į visus rūpimus klausimus. Nemanome, kad tiesiog tyčia šiaip sau sugalvojus buvo sumontuotas vamzdis”.
Seimo aplinkos apsaugos komiteto nariai taip pat domėjosi ir dumblo džiovinimo technologijomis. Įrenginiai dumblo džiovimui Kauno nuotekų valykloje veikti pradėjo prieš metus. ,,Deja, bet iki šiol pasigendame vieningos valstybės politikos – kur panaudoti sudžiovintą dumblą”, – teigia V. Burokas. Šiuo metu įmonė ,,Kauno vandenys” išsivežantiems dumblą turi mokėti ir tam tikrą mokestį. Priešingu atveju jį tektų kaupti.
Šaltinis: kaunovandenys.lt
