Donatas Latkauskas, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotojas
Kauniečiai kasdien stovi – ne tik automobiliuose, prie sankryžų ar žieduose, bet ir metaforiškai: stovime vietoje, kai miestas galėtų judėti į priekį. Rytą – įtempta kantrybė, vakarop – tylus pyktis, kai važiuodamas namo supranti, kad dar valandą gyvenimo praradai beprasmiškai sėdėdamas automobilyje.
Tai nėra vien nepatogumas. Kamščiai – tai prarastos valandos, iššvaistytas kuras, pablogėjusi sveikata, oro tarša ir, galiausiai, prarasta miesto energija. Miestas, kuris stovi, praranda tempą. O tempas – tai šiuolaikinio miesto širdies ritmas.
Kaunas augo greičiau, nei keitėsi jo judėjimo įpročiai. Automobilis tapo beveik vieninteliu būdu pasiekti darbą, mokyklą, polikliniką ar parduotuvę. Viešasis transportas, nors pastaruoju metu ir modernėja, vis dar pralaimi greičiui ir patogumui. Dviračių takai – fragmentiški, pėsčiųjų infrastruktūra – ne visuomet saugi, o kelio darbai dažnai planuojami taip, lyg mieste niekas negyventų.
Tačiau sprendimų yra – visai realių.
1. Greiti žingsniai, duodantys efektą
Kaunas turi pradėti elgtis kaip miestas, kuriame kiekviena minutė svarbi.
Pirmiausia – realaus laiko eismo valdymas. Ne tik kelio ženklai ir lentelės, o protingas koordinavimas: jei vyksta remontas vienoje arterijoje, kitos turi būti sklandžiai valdomos, o gyventojai – informuojami iš anksto.
Antra – viešojo transporto prioritetas. Kaunui reikia daugiau autobusų ir troleibusų, kurie važiuotų dažniau. Dabar visai patogu iš miesto centro nuvykti į Dainavą, Eigulius ar Vilijampolę, bet pamėgink greitai pasiekti Aleksotą, Aukštuosius Šančius, Romainių ar Palemono pakraščius – tinkamo transporto gali laukti valandą. Nenuostabu, kad pakraščiuose gyvenantys žmonės neturi kito būdo, išskyrus nuosavą automobilį, pasiekti darbus, darželius ar mokyklas.
Trečia – informacijos aiškumas. Miestiečiui reikia žinoti, kas, kur ir kodėl vyksta. Kamščiai erzina mažiau, kai žinai, kad tai laikina ir tikslinga.
2. Artimiausių metų tikslas – keisti judėjimo įpročius
Jei miestas nori gyvuoti, jis turi pasiūlyti alternatyvą automobiliui.
Parkavimo aikštelės prie įvažų į miestą – vadinamieji park & ride sprendimai – yra realus būdas mažinti transporto srautus centre.
Viešasis transportas turi tapti ne „paskutine išeitimi“, o pirmu pasirinkimu: greitesni maršrutai, trumpesni intervalai, švarūs autobusai, kuriems nereikia stovėti eilėse.
Ir žinoma – dviračių takai. Ne vienas šalia kito einantis šaligatvis, o jungtinis tinklas, kuriuo galima saugiai pasiekti darbą, universitetą ar Nemuno salą. Dviratis turi būti kasdienė priemonė, o ne savaitgalio pramoga.
Parkavimo politika – taip pat svarbi. Ilgalaikio stovėjimo vietos centre turi būti ribotos, o kaina – proporcinga miesto poreikiams. Kiekvienas kvadratinis metras, kur stovi automobilis, yra kvadratinis metras, kur galėtų būti medis, suoliukas ar žmogus.
4. Miestas, kuris juda, yra miestas, kuris gyvena
Kaunas turi viską, kad taptų judumo pavyzdžiu: erdvę, energiją ir kūrybingus žmones. Trūksta tik vieno – politinės valios išdrįsti keistis.
Sprendimai nėra nei brangūs, nei sudėtingi. Jie reikalauja vieno dalyko – pasitikėjimo. Tiek tarp miesto valdžios ir gyventojų, tiek tarp pačių kauniečių.
Nes kamščius sukuria ne tik automobiliai, bet ir įsitikinimas, kad „nieko pakeisti neįmanoma“.
Tačiau įmanoma. Kaunas gali vėl tapti miestu, kuriame judėjimas – ne kančia, o džiaugsmas.
Miestu, kuriame žmonės renkasi ne stovėti, o gyventi.
