Vilnius, spalio 23 d. (ELTA). Nepaisant to, kad naujos Vyriausybės darbų pradžia buvo pažymėta kultūrininkų protestais bei nesutarimais dėl ministrų kandidatūrų, partijų reitingų lentelėje per pastarąjį mėnesį jokių pokyčių neįvyko. Tuo metu pasitikėjimas šalies vadovu Gitanu Nausėda – smuko. Per pastaruosius keturis mėnesius sumažėjo žmonių, labiausiai pasitikinčių šalies vadovu, rodo naujausios Eltos užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos.
Rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis atlikto tyrimo metu gyventojų teirautasi, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Pavardes respondentai įvardijo patys.
15 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidentu G. Nausėda. Lyginant su šių metų gegužę atlikta apklausa, per paskutinius keturis mėnesius teigiančių, kad labiausiai pasitiki šalies vadovu, sumažėjo 5 procentiniais punktais (gegužę G. Nausėdą įvardijo 20,4 proc. respondentų).
Visuomenininkas Andrius Tapinas – antroje reitingų lentelės vietoje. 6,3 proc. apklaustųjų teigė, kad labiausiai iš visų visuomenės veikėjų pasitiki „Laisvės TV“ įkūrėju (gegužę taip teigė 5,4 proc.).
Beveik tiek pat respondentų – 6,1 proc. – labiausiai pasitiki premjere Inga Ruginiene. Rugsėjį Vyriausybės vadovę, kaip labiausiai patikimą visuomenės figūrą, įvardijo gerokai daugiau gyventojų nei pavasarį – tuomet taip teigė tik 2,2 proc.
Tarp dešimties žmonių, kuriais gyventojai pasitiki labiausiai, pateko ir „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (5,9 proc. apklaustųjų teigė šiuo politiku pasitikintys labiausiai), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis (5,6 proc.), kadencijas baigę prezidentai Valdas Adamkus (5,4 proc.) ir Dalia Grybauskaitė (5,4 proc.), ekspremjerė Ingrida Šimonytė (3,5 proc.), konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas (3,2 proc.), Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga (2,5 proc.).
Klausiami, kuo iš visuomenės figūrų pasitiki labiausiai, respondentai iš viso paminėjo 125 asmenis. Tačiau trečdalis (32 proc.) į klausimą neatsakė arba nurodė, kad tokių visuomenės veikėjų, kuriais jie pasitiki – nėra.
„Baltijos tyrimų“ vadovė: G. Nausėda siejamas su Ministrų kabineto, G. Palucko istorijų peripetijomis
Vertindama naujausios apklausos rezultatus, „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė Eltai teigė, kad pasitikinčiųjų G. Nausėda gretos sumenko veikiausiai dėl vasarą bei rugsėjį vykusių valdžios pasikeitimų bei netilusių skandalų. Sociologės teigimu, gyventojai šalies vadovą sieja tiek su buvusio premjero Gintauto Palucko istorija – taip pat prezidento vaidmuo buvo ryškus formuojant naująjį Ministrų kabinetą.
„Matyt, tos visos peripetijos su Ministrų kabinetu, su Palucko atsistatydinimu, su ministrų paieška, su kultūros ministro paskyrimu, paskui atleidimu – manau, kad valdžios kabineto ir koalicijos persiformavimo peripetijos turėjo įtakos, vis tiek prezidentas ten dalyvavo“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
„Jis vis tiek siejamas su ta situacija“, – sakė ji.
Nors, pasak jos, tokie rezultatų svyravimai yra natūralūs, anot sociologės, rečiau pasitikėti G. Nausėda ima dabartinės valdančiosios daugumos partijų rinkėjai.
„Po Seimo rinkimų rinkėjai jį labiau matė su šita valdančiąja dauguma. Ir dabar tie konfliktai ar nesutarimai, kurie buvo – gali būti, kad dalį rinkėjų, kurie balsavo už valdančiosios daugumos partijas, šiek tiek nuvilia. Rečiau jį mini ar mažiau pasitikėti pradeda dabartinės koalicijos rinkėjai“, – įžvalgomis dalijosi ji.
„Liberalų ir Tėvynės sąjungos rinkėjų nuomonė šiuo klausimu nelabai keitėsi“, – pridūrė ji.
- Ališauskienė atkreipė dėmesį, jog pastarojoje apklausoje gyventojų pačių prašyta pateikti atsakymą į užduotą klausimą. Todėl, anot jos, tam tikri atsakymai rodo ne pasitikėjimą konkrečia visuomenės figūra, bet veikiau tai, kiek konkretus žmogus matomas viešojoje erdvėje.
„Tų, ko nesimato, juos praktiškai pamiršta – ir tada tuos, ką pastaruoju metu pastebėjo arba kas buvo daugiau minimi, ar kalbėjo, tai tuos ir dažniau mini“, – sakė ji.
„Baltijos tyrimų“ vadovė atkreipė dėmesį ir į respondentų palankumo sulaukusį A. Tapiną.
„Čia matosi tai, kad šiuo metu antras dažniausiai minimas yra Andrius Tapinas, kas yra tikrai daug, kaip ne politikui. (…) Trečia šiuo metu Inga Ruginienė – gegužės mėnesį buvo ministrė, o dabar jau šio tyrimo metu kaip premjerė – irgi šioks toks šuolis į viršų. Praktiškai dalijasi 2–3 vietą su Tapinu“, – pastebėjo sociologė.
Partijų reitingų lentelėje pokyčių nėra: daugiau sako nežinantys, už ką balsuotų
Nors naujosios valdančiosios koalicijos ir Vyriausybės darbo pradžią lydėjo kultūros bendruomenės protestai bei stringančios ministrų paieškos, partijų reitingų lentelėje esminių pokyčių nėra – politinių jėgų palaikymas kito paklaidos ribose.
Jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, daugiausiai palaikymo sulauktų valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – už Mindaugo Sinkevičiaus vedamą politinę jėgą balsuoti ketintų 14,3 proc. respondentų. Rugpjūtį tokios pozicijos laikėsi 16,6 proc. tyrimo dalyvių.
Socdemams ant kulnų lipa opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – naujausios apklausos duomenimis, konservatoriai sulauktų 13,3 proc. respondentų palaikymo. Prieš mėnesį už šią partiją būtų balsavę 11,6 proc. respondentų.
Į opoziciją pasitraukusią Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ rugsėjį ketino palaikyti 10,3 proc. apklausos dalyvių, rugpjūtį tokių buvo 9,3 proc.
Naujojoje koalicijoje dirbantys, europarlamentaro Aurelijaus Verygos vedami „valstiečiai“ rugsėjį būtų sulaukę 9,1 proc. respondentų balsų – prieš mėnesį taip tvirtino 9,7 proc. apklaustųjų.
Reitingų lentelės penketuke – ir Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, už kurią rugsėjį savo balsą būtų ateidavę 8,8 proc. tyrime apklaustų gyventojų. Vasaros pabaigoje jų buvo bene tiek pat – 8,9 proc.
Rugsėjį opozicinį Liberalų sąjūdį ketino paremti 5,4 proc. respondentų, Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) – 2,6 proc. apklaustųjų, Darbo partiją – 2,4 proc., o Laisvės partiją – 2 proc.
Dar 3,3 proc. nurodė, kad savo balsą atiduotų už kitą politinę jėgą.
Tiesa, pastarąjį mėnesį išaugo respondentų, neketinančių dalyvauti Seimo rinkimuose arba neapsisprendusių, už ką balsuoti, skaičius – tokios pozicijos laikosi 3 iš 10 apklaustųjų (28,5 proc.). Vasaros pabaigoje tokių buvo kiek mažiau – 24,2 proc.
Skandalai daro įtaką pavienių politikų vertinimui
Aptarinėdama įsivyraujantį štilį partijų reitingų lentelėje, R. Ališauskienė teigė, jog situacija nestebina – ryškių pokyčių nėra, mat iki kitų Seimo rinkimų dar liko treji metai.
Ir nors šios valdžios startas buvo lydėtas skandalų, vidinių įtampų bei protestų, tai, anot „Baltijos tyrimų“ direktorės, daugiau veikė pavienių politikų, o ne partijų vertinimą.
„Tie skandalai ar kažkokios tokios istorijos daro įtaką atskiriems politikams, pagrindiniams veikėjams“, – akcentavo ji, pažymėdama, kad ilgainiui skandalams tęsiantis visuomenės emocijos nebūtinai keičiasi.
Taip pat, pastebėjo R. Ališauskienė, pastaroji apklausa atlikta dar iki naujausių pokyčių Ministrų kabinete, todėl tai, kaip keisis partijų reitingai, priklausys ir nuo tolimesnių įvykių Vyriausybėje bei Seime.
„Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa vyko 2025 m. rugsėjo 24 – spalio 9 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1004 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 108 atrankos taškuose. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.
Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
