80 įvairių frakcijų Seimo narių susibūrė į Laikinąją dvimiesčio Vilnius–Kaunas paramos grupę. Kaip skelbiama grupės įstatuose, grupės nariai sieks parengti ir priimti įstatymus, kurie leistų efektyviau išnaudoti miestų ekonominius ir kultūrinius potencialus, materialinius ir žmogiškuosius išteklius, o dalį valstybinių įstaigų iškelti arčiau Lietuvos geografinio centro.
Sukurtas Vilniaus–Kauno dvimiestis taptų europinio rango miestu – tokiu kaip Stokholmas, Helsinkis, Kopenhaga, Ryga, Varšuva. Kol kas Lietuvą Baltijos jūros regiono žemėlapiuose dengia aplinkinių europinio rango miestų įtakos zonos.
Dvimiestis nėra nauja idėja. Dabar galiojančiame šalies Bendrajame plane, kalbant apie Lietuvos urbanizavimo perspektyvą, teigiama: „T kategorijos metropoliniams centrams priskiriami Vilnius ir Kaunas, kurie turi pakankamą potencialą, tačiau atskirai paėmus kiekvienam trūksta ir trūks ateityje potencialo (ypač demografinio), kad būtų pripažinti europinio masto (Euro City) centrais. Tokio centro buvimas svarbus šaliai integruojantis į ES. Bendrasis planas numato formuoti europinio lygmens centrą kaip Vilniaus – Kauno urbanistinį dinapolį, sujungiant dabar esamus šių metropolinių centrų potencialus. Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje apie milijoną gyventojų turinčioje jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso“.
Kaune kertasi svarbiausios geležinkelių ir automobilių trasos, šalia jo – puikių perspektyvų augti turintis oro uostas.
Vienintelė galimybė gyvuoti dvimiesčiui – greitas susisiekimas. Jei kelionė tarp dviejų miestų truktų apie 20 minučių, dvimiestis taptų realybe, sakoma asociacijos „Metro sąjūdis“ pranešime.