Kad negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukeliančiomis ligomis sergantiems pacientams skubiai būtų suteiktas reikalingas gydymas, svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti plaučių pažeidimo priežastį. Pavėlavus su, pavyzdžiui, COVID-19 diagnoze, gresia sunkios ligos komplikacijos, o mirties rizika išauga bent tris kartus. Sprendimą šiai problemai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ pristatė MB „Hadroneda“. Pasirašiusi projekto finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, įmonė sukurti paciento iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą planuoja per metus.
Idėja kilo gilinantis į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas
Pandemijos metu gydymo įstaigose nuolatos tiriant ir sekant didelio COVID-19 pacientų skaičiaus būklę, susiduriama su įrangos ir finansinių resursų stoka. Medicinos prietaisų projektavimo ir modeliavimo paslaugas teikiančios įmonės „Hadroneda“ atstovė medžiagų inžinerijos daktarė Neringa Šeperienė pasakoja, kad idėja sukurti COVID-19 kontekste naudojamą paciento iškvėpto oro analizės sistemą (PIOAS) kilo besigilinant į plaučių vėžio diagnostikos ir stebėsenos problemas bei galimus neinvazinius sprendimus. „Plintant koronavirusui, turimas žinias ir įdirbį su vėžio atvejais nutarėme pritaikyti ir kitoms su plaučių būkle susijusioms ligoms. Kol kas aprašytų polimerinių gelių naudojimo paciento iškvėptam orui analizuoti atvejų nėra, o neinvazinis plaučių ligų diagnostikos ir tyrimo būdas naudojant iškvėpto oro sudėties analizę ir vertinimą dar nestandartizuotas. Šio unikalaus prototipo pagrindu bus kuriamas Baltijos šalių ir Europos rinkoms skirtas produktas, kuris didins Lietuvos bei Baltijos jūros regiono šalių konkurencingumą pasauliniame kontekste“, – mano dr. N. Šeperienė.
Sistemos pranašumai – saugumas ir greitis
Neinvaziniam plaučių ligų stebėjimui, greitesnei ir efektyvesnei diagnostikai bei trumpesniam medicinos personalo kontaktui su sergančiu pacientu skirtos sistemos veikimas pagrįstas paciento iškvėpto oro analize specifiniais biomarkeriais, žyminčiais ligos progresą arba remisiją (atslūgimą). Sistemos prototipo pagrindu sukurtas produktas bus naudingas ligoninėms bei kitoms COVID-19 atvejus nustatančioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Kuriamo prototipo konkurentai yra visi į greitą COVID-19 diagnozavimą orientuoti būdai, tačiau šios sistemos pranašumai – sprendimai, kuriais sumažinamos dėl invazinių procedūrų pacientui kylančios rizikos, ir trumpesnis tyrimo laikas. Pastarasis svarbus ne tik siekiant greitai diagnozuoti ir užkirsti kelią negrįžtamus pakitimams plaučiuose sukeliančiai ligai, bet ir medicinos personalo apsaugai. Sutrumpinus kontakto laiką, kurį ligoninės darbuotojas praleidžia su potencialiai sergančiu pacientu, ir padidinus atstumą nuo jo iki tiriamojo (panašiai, kaip tai daroma naudojant alkotesterį arba bekontaktį termometrą), sumažėja rizika užsikrėsti.
Atspirties taškas – SŪRS ir MERS ligų duomenys
Anot PIOAS projekto autorės ir įgyvendintojos dr. N. Šeperienės, dabar didžiausias sunkumas yra patikimų mokslinių duomenų apie COVID-19 būdingus biomarkerius bei ligos poveikį paciento plaučių audiniams trūkumas. Gelbsti tai, kad prikaupta pakankamai prieinamos informacijos apie SŪRS ir MERS ligų atvejus, tad tyrėjai remiasi šių ligų duomenimis kaip atspirties tašku COVID-19 tyrinėjimui.
Su PIOAS prototipo kūrimo projektu dirba taikomosios fizikos ir medicinos duomenų analizės specialistai, pasitelkti kolegos iš pulmonologijos srities bei infekcinių susirgimų specialistai. PIOAS projekto įgyvendinimui prie komandos prisijungs tyrėja–mokslininkė, kurios specializacija – medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, kūrimas. Sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Kauno technologijos universitetu.
MITA pagalba spartesniam inovacijų kūrimui
Inostarto projektas – pirmasis įmonės „Hadroneda“ bendradarbiavimas su MITA. „Norėjome pateikti patikrintos ir įgyvendinamos idėjos projekto paraišką, todėl sprendimą tobulinome ir dokumentus pagal agentūros konsultantų rekomendacijas tikslinome iki paskutinių kvietimo termino dienų. Projektą būtume vystę ir be papildomo finansavimo, tačiau MITA parama įgalina atlikti darbus greičiau ir įtraukti itin patyrusį tyrėją“, – tvirtina dr. N.Šeperienė.
Finansavimo sutartys jau pasirašytos su 33 „Life-saving innovations: stop COVID-19“ konkurso pareiškėjais, o agentūros įgyvendinamų projektų „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Inospurtas“ konsultantų pagalba startuolius įsteigė ir šiuo metu inovacijas kuria 12 naujų gyvybės mokslų industriją atstovaujančių įmonių. MITA l. e. p. direktoriaus Ginto Kimčio teigimu, konkursas padėjo suaktyvinti gausią Lietuvos inovatorių bendruomenę: „Džiaugiamės, kad finansuodami ekspertų įvertintus projektus prisidedame prie naujų sprendimų, ne tik padedančių valdyti visas gyvenimo sritis palietusią COVID-19 krizę, bet ir didinančių Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“.
