Tiek į vežėjus, tiek į Lietuvos keleivių vežimo asociaciją kreipiasi keleiviai, po liepos pirmosios nesulaukę reikiamo maršruto autobuso. „Važiavau maršrutu Kaunas–Zarasai–Kaunas daugybę metų, jis labai reikalingas. Padėkite susigrąžinti“, – prašo keleivė. Deja, po liepos 1-osios, kai startavo tolimojo susisiekimo autobusais reforma, vežėjų ir maršrutų rinkoje liko gerokai mažiau.
Seimo ekonomikos komitetas: situacija – nesuprantama
Priežastis – itin keistai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) traktuojamos nuo liepos 1-osios įsigaliojusių Kelių transporto kodekso (KTK) nuostatos ir administracijos atstovų priimtas visiems netikėtas sprendimas sudaryti terminuotas sutartis su dabartiniais vežėjais aštuoniolikai mėnesių, nors LR Seimo priimtose KTK pataisose numatytos tik neterminuotos sutartys.
Keleivių vežėjus apstulbino ir skuba, su kuria susidūrė sutartis nusprendusios pasirašyti įmonės. Birželio 22 d. vežėjai, kurie iki birželio 1 d. pareiškė sutikimą ir įsipareigojimą tęsti veiklą, iš LTSA gavo vienašališką sutartį su nurodymu ją pasirašyti jau kitą dieną.
Susiklostė paradoksali situacija: liepos pirmąją įsigaliojo tiek naujoji KTK redakcija, pagal kurią su dabartiniais vežėjais turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, tiek ir terminuotos sutartys su dabartiniais vežėjais aštuoniolikai mėnesių. „Toks neatitikimas teisiniu požiūriu tiesiog nesuvokiamas“, – pabrėžia Lietuvos keleivių vežimo asociacijos (LKVA) prezidentas Gintaras Nakutis.
Susipažinęs su susiklosčiusia situacija, Seimo Ekonomikos komitetas surengė parlamentinę kontrolę ir aiškinosi, kodėl LTSA traktuoja KTK pataisas priešingai nei traktavo įstatymo leidėjas. Jų teigimu, Seimo priimtame įstatyme numatyta iki jo priėmimo veiklą vykdantiems vežėjams sudaryti sąlygas tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais. Tai reiškia, kad visais maršrutais, kuriais vežėjai vežė iki įstatymo priėmimo, jie gali neterminuotai vežti keleivius ir toliau. Neterminuotos sutartys, praėjus 18 mėn. laikotarpiui, galėtų būti nutrauktos tik tuo atveju, jei vežėjas neįgyvendins trijų KTK nustatytų reikalavimų: reisų dažnio (t.y., maršruto tvarkaraštyje nebus tiek reisų, kiek priklauso nuo maršruto pradžios ir/ar pabaigos miesto dydžio), nesudarys sutarčių su autobusų stotimis dėl infrastruktūros naudojimo ir nepateiks 12 mėnesių banko garantijos kodekse numatytiems įsipareigojimams užtikrinti.
Pagrindinis ir svarbiausias Seimo priimtų KTK tikslas – kad keleiviams būtų užtikrintas susisiekimas jiems jau gerai žinomais ir įprastais tolimojo susisiekimo maršrutais. Seimo Ekonomikos komiteto atstovai pabrėžė, jog priimtomis pataisomis siekta keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinti nepertraukiamą keleivių vežimo paslaugos teikimą bei minimaliai apsaugoti keleivių ir vežėjų interesus.
Situaciją, kuri susiklostė nuo liepos 1-osios, Ekonomikos komiteto nariai įvardijo kaip nesuprantamą ir prieštaraujančią nuostatoms, kuriomis jie vadovavosi įgyvendindami reformą.
Turės įtakos tiek keleiviams, tiek vežėjams
Šiuo metu rinkoje dirbančių keleivių vežėjų teigimu, pasirašę terminuotas sutartis aštuoniolikai mėnesių, jie lieka be aiškių perspektyvų ateičiai. Įsigilinę į KTK pataisas ir tikėjęsi, jog nuo liepos 1-osios su LTSA sudarys neterminuotas sutartis, įmonės investavo į verslo ateitį.
„Mes neprašome pinigų iš valstybės, dirbame komerciniais pagrindais, tik mums reikia žinoti, kaip dirbsime toliau. Sudarėme sutartis įsigyti 20 naujų autobusų, atitinkančių naujus reikalavimus, jie mums atsieis 7 mln. eurų. Kai kurios įmonės atsisakė maršrutų, jų tiesiog neliko, nes LTSA juos traktuoja kaip esančius už KTK ribų. Gaila, bet, priimant kai kuriuos sprendimus, nepagalvojama apie keleivius, neapsvarstoma iš anksto, kaip įgyvendinti reformą taip, kad žmonės jos nepajustų“, – dėsto TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.
„Dirbame ilgalaikių sutarčių pagrindu. Investicijos į autobusus didžiulės, jos daromos mažiausiai dešimčiai metų, dar ilgesniam laikotarpiui – į infrastruktūros objektus, tokius kaip autobusų stotys. Esame suinteresuoti tvarumu, tikėjome, kad įstatymas, kuris buvo priimtas, nuo liepos 1-osios galios taip, kaip jį suprato tiek Seimas, tiek ir mes, vežėjai. Kitokio reguliavimo nei KTK šiuo metu nėra, tačiau susidarė situacija, kai vieniems maršrutams po liepos 1-osios taikomos vienokios KTK eilutės, kitiems – kitokios“, – dėsto bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.
Pasak jo, vežėjai, pasirašydami sutartis dėl autobusų įsigijimo prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, todėl LTSA sutartys su jais turi būti neterminuotos, su aiškiais įsipareigojimais ir apibrėžimu, kokiu atveju jos gali būti nutrauktos: „Deja, turime situaciją, kai esame priversti pasirašyti KTK neatitinkančias sutartis, nes vienos valstybinės institucijos teisininkai dokumentus traktuoja savaip“.
Nerimą vežėjams kelia ir žadamas kurti alternatyvus maršrutų tinklas, kuris kol kas skendi visiškose miglose. Niekas negali pasakyti, ar naujieji maršrutai nesidubliuos su esančiais dabar, ar dėl to dabartiniai keleivių vežėjai, sudarę sutartis aštuoniolikai mėnesių, investavę į verslą milijonus, nebus priversti dirbti nuostolingai.
Siūlo ištaisyti klaidas
Po svarstymo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad sprendimas sudaryti terminuotas 18 mėnesių sutartis neatitinka nuo liepos 1 d. įsigaliojusių KTK pataisų. Priimtas sprendimas siūlyti Susisiekimo ministerijai ir LTSA patikslinti KTK įgyvendinimo tvarką bei nustatyti, kad leidimai šiuo metu rinkoje dirbantiems vežėjams būtų išduodami neterminuotai, neterminuotos turi būti ir su jais sudaromos sutartys.
„Esame įsitikinę, kad LTSA padarė teisinę klaidą. Kol kas ją dar lengva ištaisyti, galima keisti sutartis, išduoti neterminuotus leidimus, o naujus maršrutus formuoti įvertinant dabartinį maršrutų tinklą. Jei dabartinis tinklas bus paliktas nuošalyje, formuojant naują, maršrutai ims dubliuotis, kils daug nesusipratimų. Norėtume, kad ši įstatymų traktavimo klaida būtų kuo greičiau ištaisyta. Nuo to, ar LTSA atsižvelgs į Seimo ekonomikos komiteto siūlymus, priklausys tolimojo susisiekimo sistemos tvarumas ir plėtra“, – pabrėžė G. Nakutis.
Statistika: vietoj 2019 m. buvusių 43 vežėjų, kurie vežė keleivius 363 maršrutais, nuo liepos 1-osios sudarytos sutartys su 28 vežėjais vežti keleivius 230 maršrutų.
.
