Sukrėtimų lydimi pastarieji metai pasėjo nerimą ne vieno širdyje. Artėjant didžiausioms metų šventėms įtampą gali padidinti ir neužbaigti darbai, neįgyvendinti metų tikslai ar beatodairiška dovanų paieška. Kaip atpažinti, kada nerimas ir stresas kelia grėsmę žmogaus sveikatai bei kokiais būdais jį įveikti, dalinasi priklausomybės ligų centro „Alfa centras“ psichologas Romas Radzevičius.
Nerimą keliantis prieššventinis periodas
Nepaisant to, kad artėjant šv. Kalėdoms žmonių nuotaikos prašviesėja, šis laikotarpis yra ir vienas sunkesnių. Pasak R. Radzevičiaus, metams einant į pabaigą, nerimą sukelia kankinantys įsipareigojimai padaryti suplanuotus, tačiau neatliktus darbus. Jų įgyvendinimas pareikalauja daugiausiai jėgų ir sukelia įtampą. Be to, šis metų periodas niūresnis, juntamas saulėtų dienų trūkumas.
„Kiekvienas iš mūsų siekiame saugumo, stabilumo gyvenime ir kasdienėje veikloje. Jeigu žmogui ima nesisekti, nepavyksta užbaigti darbų, jis nebežino, ko nori iš gyvenimo ar tampa uždaras ir nenori kontaktuoti su aplinkiniais – tai susirūpinimą keliantys ženklai, bylojantys apie nerimo pasekmes“, – teigia psichologas ir pabrėžia, kad vos pradėjus justi neigiamus jausmus, nepasitikėjimą savimi, baimes, būtina ieškoti stabilumo ir pagalbos, antraip nerimas ir stresas gali progresuoti į rimtas ligas.
Pasak specialisto, žmonės vis dar neskuba atsiverti ir eiti ieškoti pagalbos: „Tai populiarėja, tačiau daugelis tebėra įstrigę, bijo pripažinti, kad susiduria su problemomis, ir vengia ieškoti būdų kaip padėti sau ar kreiptis pagalbos.“
Susidoroti su kylančiu stresu iš pradžių galima ir savarankiškai, skiriant daugiau laiko savo fizinei ir psichologinei savijautai. Rekomenduojama vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis:
Svarbu atskirti darbą nuo laisvalaikio
Psichologas įsitikinęs, kad visų pirma reikėtų priimti darbą kaip svarbią, tačiau toli gražu ne pagrindinę gyvenimo dalį:
„Labai svarbu suprasti, kad mes gyvename ne dėl to, kad dirbtume. Mes gyvename dėl to, kad džiaugtumėmės ir būtume laimingi. Mūsų laimę sudaro artimieji žmonės, laikas praleidžiamas kartu su jais, teigiamas santykis su aplinka, kokybiškas laisvalaikis. O darbas nėra pagrindinis, svarbiausias gyvenimo tikslas, jis neturėtų užgožti gyvenimo. Aš manau, kad tai reikia atskirti, nes kai kuriems žmonėms gyvenimas yra lygus darbui, o čia ir padaroma didžiausia klaida, lemianti įtampą ir stresą.“
Būtina susikurti kasdienius ritualus
Psichikos sveikatos specialistas kiekvienam rekomenduoja susikurti savo individualų savaitės ritmą, skiriant laiką darbui, poilsiui bei buvimui kartu su šeima.
Taip pat patariama susikurti kasdienius ritualus, kurie suteiktų gerų emocijų ir padėtų išlikti žvaliam. Tai gali būti knygos skaitymas, malda, ilgi pasivaikščiojimai, bėgimas, žygiai, maudynės lediniame vandenyje ir kitos pasirinktos veiklos. Kiekvienas turėtų atrasti savo mėgstamus užsiėmimus ir juos reguliariai praktikuoti.
Aktyviai leisti laisvalaikį
Aktyviam laisvalaikiui reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Daug judant ir nemažai laiko praleidžiant gryname ore, žmogaus fizinė ir psichologinė savijauta pastebimai pagerėja.
Aktyvi veikla, sportas, ypač, jei jis kiek ekstremalesnis, keliantis daugiau iššūkių, padeda užsimiršti ir atsikratyti susikaupusio streso. Žmogus palieka savo komforto zoną ne tik fiziškai, tačiau ir emociškai, todėl, įveikęs visus iššūkius, pajunta teigiamas emocijas.
Įsitraukti į bendrą veiklą
Kaustantį nerimą ir baimes įveikti gali padėti ir įsitraukimas į visuomeninę, bendrą veiklą kartu su šeima ar draugų, kolegų kolektyvu.
„Labai gražu, kai sutariama kartu dalyvauti bendroje veikloje. Žmonės suvažiuoja į įvairius bėgimus, žygius kartu su šeima, kolegomis. Jie dalyvauja, prabėga ir pajunta gerų emocijų antplūdį. Tai ypač pastebime mūsų priklausomybės ligų centro organizuojamose ekstremalaus bėgimo varžybose „Alfa Run“. Juk esame socialios būtybės, turime gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl šalia esančių žmonių. Ieškoti saitų su jais ir kurti santykius. Padėdamas kitam jaustis laimingu, tu padedi būti laimingu ir sau. Manau, tai būtina sąlyga gerai žmogaus psichologinei savijautai artėjant šventėms“, – dalinasi R. Radzevičius.
Nuotrauka asociatyvinė © Canva.
